Jėzus pirmą kartą po paslėpto gyvenimo Nazarete pasirodo viešumoje, ateina prie Jordano upės kranto, kad Jonas jį pakrikštytų. Šią sekmadienio – Kristaus Krikšto šventės – Evangelijos sceną popiežius Pranciškus komentavo trumpoje katechezėje prieš „Viešpaties angelo“ maldą.
Jono teikiamas krikštas, sakė popiežius, – tai apeigos, per kurias žmonės atgailaudavo ir įsipareigodavo atsiversti. Tačiau matydami Jėzų, stovinį kartu su atgailautojais, visiškai pagrįstai stebimės ir klausiame: ką jis, Dievo Sūnus, ten veikia? Į šį klausimą atsako pats Jėzus: „Dera atlikti visa, kas reikalinga teisumui“ (Mt 3, 15).
„Krikštijamas Jėzus mums atskleidžia Dievo teisingumą, – kalbėjo Pranciškus. – Dažnai teisingumą mes suprantame labai siaurai, manydami, kad teisingumas įvykdomas tuomet, kai tas, kuris padarė ką nors bloga, už tai sumoka. Tačiau Dievo teisingumas, kaip skelbia Šventasis Raštas, yra kur kas daugiau. Jo tikslas yra ne nusikaltusiojo nubaudimas, bet jo išgelbėjimas, kad jis atgimtų ir taptų teisus. Tai teisingumas, kylantis iš meilės, atjautos ir gailestingumo.“
Pasak popiežiaus, ant Jordano kranto Jėzus mums atskleidžia savo misijos prasmę. Jis atėjo įvykdyti dieviškojo teisingumo, t. y. gelbėti nusidėjėlių. Jis atėjo prisiimti ant savo pečių pasaulio nuodėmės ir nusileisti į bedugnę, mirties gelmes, kad mus išgelbėtų, o ne paskandintų. Jis mums rodo, kad tikrasis Dievo teisingumas yra gailestingumas, kuris gelbsti, meilė, kuri dalijasi mūsų žmogiškąja dalia, tampa artima, atjaučia, įžengia į mūsų tamsą, kad atneštų šviesą.
Pranciškus pacitavo savo pirmtaką Benediktą XVI, kuris tvirtino, kad „Dievas norėjo mus išgelbėti pats nužengdamas į mirties bedugnę, kad kiekvienas žmogus, net ir tas, kuris taip žemai krito, kad nebemato dangaus, rastų Dievo ranką, į kurią galėtų įsikibti, ir pakiltų iš tamsos, išvystų šviesą, kuriai buvo sukurtas“ (2008 m. sausio 13 d. homilija).
„Broliai ir seserys, mes, Jėzaus mokiniai, taip pat esame pašaukti siekti teisingumo santykiuose su kitais, Bažnyčioje, visuomenėje, – kalbėjo popiežius. – Turime tai daryti ne su griežtumu tų, kurie teisia ir smerkia, skirstydami žmones į gerus ir blogus, bet su gailestingumu tų, kurie priima, dalydamiesi savo seserų ir brolių skausmu ir silpnumu.“
„Darykime taip, kaip Jėzus: dalykimės, neškime vieni kitų naštas, žiūrėkime vieni į kitus su atjauta, padėkime vieni kitiems“, – ragino Pranciškus ir meldė Dievo Motiną, kad ji savo užtarimu lydėtų šias mūsų pastangas.
