„Vatican News” pranešė, kad popiežius Pranciškus aplankė Vatikano radiją, kurio pastate nuo praėjusių metų rudens yra įsikūrusios ir dienraščio „L‘Osservatore Romano“ redakcijos. Popiežiaus vizitas surengtas šiais metais minimų dienraščio 160 metų ir radijo 90 metų sukakčių proga.
Pirmadienio rytą atvykęs į Šventojo Sosto žiniasklaidos tarnybų pastatą, popiežius pirmiausiai susitiko su trečiajame aukšte įsikūrusio dienraščio „L’Osservatore Romano“ darbuotojais, paskui užsuko į koplyčią, po trumpos asmeninio susikaupimo valandėlės perskaitė maldą, kuria užbaigiama jo žinia, paskelbta šiemetinės Pasaulinės komunikavimo dienos proga. Pakilęs į pastato penktąjį aukštą popiežius pasisveikino su Vatikano radijo ir portalo „Vatican News“ redaktoriais, užėjo į radijo studiją ir tarė keletą žodžių tiesioginėje radijo laidoje. Vėliau pastato antrajame aukšte popiežius aplankė skaitmeninės infrastruktūros darbuotojų patalpas. Maždaug valandą trukęs vizitas baigėsi susitikimu su Vatikano radijo redakcijų atstovais pirmojo aukšto posėdžių salėje.
„Ačiū jums už darbą, kurį atliekate“, – sakė Pranciškus tiesioginėje Vatikano radijo laidoje. „Yra daug dalykų, susijusių su radiju ir dienraščiu, kurie kelia susirūpinimą, tačiau vieną iš jų ypatingai jaučiu širdyje: kiek žmonių klausosi radijo? Kiek žmonių skaito „L’Osservatore Romano”? Kiek žmonių jie pasiekia? Yra pavojus, kad viską gražiai suorganizuosime, gerai dirbsime, bet mūsų darbas nepasieks tų žmonių, kuriems yra skirtas. Bus kaip su kalnu, kuris pagimdė mažą pelytę… Kiekvieną dieną savęs klauskite: kiek žmonių jus girdi, skaito?“
Kiekvieną dieną savęs klauskite: kiek žmonių jus girdi, skaito?
Dienraštis „L’Osservatore Romano” buvo įkurtas 1861 m., kai dar egzistavo senoji popiežių valdyta Bažnyčios valstybė. Po kelerių metų jai išnykus iš politinio žemėlapio dienraštis buvo pasaulietinės valdžios netekusio, tačiau suverenumo nepraradusio popiežiaus balsas. Nepriklausomai nuo kintančių istorinių aplinkybių, „L’Osservatore Romano“ visą laiką buvo pagrindinė popiežiaus mokymo skelbimo priemonė. Iki mūsų dienų jis taip pat yra išlaikęs funkciją, panašią į tą, kurią kai kuriose šalyse turi oficialūs valstybės žinių biuleteniai: kai kurie popiežiaus skelbiami juridiniai potvarkiai įsigalioja, kai juos paskelbia „L’Osservatore Romano“. Vatikano dienraštis leidžiamas italų kalba; yra taip pat keletas savaitinių jo variantų kitomis kalbomis.
Vatikano radijas buvo įkurtas 1931 m. Netrukus po vadinamųjų Laterano sutarčių, suteikusių Vatikanui dabartinę institucinę formą, pasirašymo, popiežius Pijus XI pakvietė patį radijo išradėją Guglielmo Marconi, kad įrengtų Vatikane radijo stotį. Vatikano radijas gimė tais laikais, kai radijo transliacijos buvo pats geriausias ir perspektyviausiais komunikacijos būdas. Jo vaidmuo ypatingai išryškėjo Antrojo pasaulinio karo ir pokario laikais, kai nacių ir komunistų režimai buvo atėmę iš daugelio šalių tikinčiųjų galimybę laisvai komunikuoti ir turėti nepriklausomą žiniasklaidą.
Ir šiandien pasaulyje vis dar yra šalių ir situacijų, kur dėl politinės padėties ar ekonominio ir technologinio neišsivystymo radijo laidos trumposiomis bangomis yra vienintelė informacijos skelbimo priemonė. Vatikano radijas ir šiandien tebeatlieka šią funkciją. Kitoms pasaulio šalims informaciją apie popiežiaus veiklą ir Bažnyčios gyvenimą Vatikano žiniasklaidos priemonės skelbia integruodamos balsą, vaizdą, tekstą, naudodamos spaudą ir radiją bei naująsias komunikavimo technologijas. Visos Šventojo Sosto komunikacijos, žiniasklaidos ir leidybos institucijos buvo integruotos į 2016 m. įkurtą Komunikacijos dikasteriją.
