Per bendrąją audienciją popiežius padėkojo visiems, kas padeda ukrainiečiams. Visų pirma paminėjo Lenkiją, kurioje šiomis dienomis gavo prieglobstį šimtai tūkstančių pabėgėlių, visų pirma moterų su vaikais.
Kreipdamasis į trečiadienio audiencijoje dalyvavusius piligrimus iš Lenkijos, popiežius sakė: „Jūs pirmieji parėmėte Ukrainą, atvėrėte savo sienas, širdis ir namų duris nuo karo bėgantiems ukrainiečiams. Jūs dosniai dalijatės su jais viskuo, ko reikia, kad jie galėtų gyventi oriai, nepaisant dabartinės dramos. Esu jums labai dėkingas ir laiminu jus iš visos širdies!“
Popiežius pridūrė, kad brolis pranciškonas, kuris per bendrąją audienciją skaitė jo žodžių vertimą į lenkų kalbą, yra ukrainietis. „Jo tėvai šiuo metu yra požeminėse slėptuvėse, kad apsisaugotų nuo bombų. Jis ir toliau atlieka savo pareigą čia, su mumis. Lydėdami jį, mes lydime visus žmones, kurie kenčia nuo sprogimų, jo senyvus tėvus ir daugybę pagyvenusių žmonių, kurie yra požeminėse slėptuvėse, kad galėtų apsiginti. Širdyse atsimename šiuos žmones.“
Rytą susitikęs su maldininkais, dalyvavusiais bendrojoje audiencijoje, popiežius Pranciškus tęsė prieš savaitę pradėtą naują katechezę apie senatvę.
Pradėdamas antrąją šio ciklo dalį, popiežius atkreipė dėmesį, kad Biblijoje skaitant protėvių genealogijas iš karto krinta į akis labai ilga jų gyvenimo trukmė, kartais siekianti net šimtmečius.
Pasak popiežiaus, amžiaus trukmė simboliškai ištęsiama, nes tuo norima pasakyti, kad kiekvienam gyvenimą pradedančiam žmogui yra reikalingas tam tikras iniciacijos laikotarpis, per kurį yra būtina vyresnės kartos žmonių parama, kad žmogus įgautų patirties, išmoktų įminti gyvenimo mįsles. Panašų poreikį matome ne tik žmonių gyvenime, bet ir pasaulio istorijos epochų kaitoje, kai kartais atrodo, kad reikia viską pradėti kone nuo nulio, iš naujo kelti klausimus apie gyvenimo prasmę.
Mūsų laikais viskas vyksta labai gretai, sutrumpėjo žinių ir patirties perdavimo laikas, tačiau suvokimo laikas visada reikalauja kantrybės. Skubėjimas, kurį matome kone kiekvienoje mūsų gyvenimo srityje, visas žmogaus patirtis padaro paviršutiniškesnes ir mažiau ugdančias.
Laikrodžių rodyklėmis matuojamas laikas bėga milžinišku greičiu, jis tiesiog reikalauja būti sudegintas. Tuo tarpu gyvenimui reikia lėto augimo, brendimo. Jauni žmonės labiausiai nukenčia nuo tokio, kartais net neįsisąmoninto, šių dviejų laiko tėkmių nesutapimo.
Senatvė neabejotinai reiškia lėtesnį ritmą, tačiau ji nėra tik inercijos laikas. Senų žmonių neskubėjimas yra naudingas visiems, nes jis atveria prasmės erdves, apie kurias net nepamąstome, kai esame apsėsti greičio manijos. Kai prarandamas ryšys su lėtu senatvės ritmu, tos prasmės erdvės užsiveria. Popiežius sakė, kad būtent atsižvelgdamas į šias aplinkybes, jis paskelbė paskutinį liepos sekmadienį Senelių ir pagyvenusių žmonių diena.
Mūsų laikais žmogaus gyvenimo trukmė ilgėja. Tai suteikia daugiau galimybių megzti glaudesnius ryšius tarp skirtingų kartų, labiau vertinti visą žmogaus gyvenimą. Šventoji Dvasia tesuteikia mums proto ir jėgų to siekti. Skubėjimas teužleidžia vietą savo ritmu tekančio gyvenimo grožiui. Skirtingų kartų sąjunga yra būtina, sakė Pranciškus.
