Popiežius kalbėjo, kad Jėzus kviečia mus išmėginti tikrąją meilę. O tai reiškia savęs ir netikro saugumo išsižadėjimą, atidumą kitiems ir dalijimąsi ne vien daiktais, bet ir tuo, kas esame, dalytis savo gebėjimais, draugyste, laiku, pažymėjo jis sekmadienį.
Pranciškus kalbėjo per tradicinį vidudienio maldos susitikimą, skirtą Švč. M. Marijai. Kreipdamasis į Dievo Motiną, Romos vyskupas Pranciškus ragino jos prašyti, kad padėtų mums suvokti, jog mūsų gyvenimo turtas yra Kristus.
Kaip įprasta, prieš maldą Pranciškus aptarė sekmadienio Mišių Evangelijos skaitinį, kuriame buvo kalbama apie jauną turtuolį, atbėgusį pas Jėzų, kad iš jo sužinotų, ko jam dar reikia, kad galėtų paveldėti amžinąjį gyvenimą. Išgirdęs Jėzaus kvietimą išmėginti tikrąją meilę – parduoti visa, ką turi, ir išdalyti vargšams, kad turėtų lobį danguje – jaunuolis apniuko ir nusiminęs pasitraukė.
Jis iš pradžių skubėjo pas Jėzų, o paskui pasitraukė. Pasak Pranciškaus, nors jaunuolis ir buvo labai turtingas, jis buvo nepatenkintas, gyveno su vidiniu nerimu, mat ieškojo gyvenimo pilnatvės. Jis suklupo prie Jėzaus tarsi gydymo prašantis ligonis, ar apsėstasis. Jėzus meiliai pažvelgė į jį ir pasiūlė tokią „terapiją“: parduoti, ką turi, atiduoti vargšams ir tada sekti juo.
Ir mes gyvename su nenuslopinamu laimės ir prasmingo gyvenimo poreikiu, tačiau galime ir pasiduoti iliuzijai, kad atsakymas glūdi daiktų ir žemiškų gėrybių turėjime. Jėzui rūpi, kad atpažintume savo trokšimų tiesą, pripažintume, kad gėris, kurio trokštame, iš tiesų yra pats Dievas, jo meilė mums ir amžinasis gyvenimas, kurį duoda ir gali duoti tik jis.
Tikrasis turtas yra meilus žvilgsnis, kuriuo Jėzaus žvelgia į mus, kaip žvelgė į turtingąjį jaunuolį, vienų meilė kitiems, leidžianti dovanoti savo gyvenimą. Būtent todėl Jėzus kviečia išmėginti tikrąją meilę.
Baigdamas, popiežius kvietė klausti savęs: prie ko prisirišusi mūsų širdis? Kaip pasotiname gyvenimo laimės aklį? Ar gebame dalytis su vargstančiu ar bendrauti su į bėdą papuolusiu žmogumi, kuris telaukia, kad jį išklausytume, laukia šypsnio, meilaus žodžio, kuris padėtų atrasti viltį? Atminkime, kad tikrieji turtai yra ne šio pasaulio gėrybės, o kad Dievas mus mylėtų ir iš jo mokytumės, kaip mylėti, reziumavo popiežius.
