Birželio 25 dienos vidudienio maldos susitikime popiežius Pranciškus paminėjo du epizodus: 46 gyvybes nusinešusį žiaurų susirėmimą moterų kalėjime Hondūre, įvykusį birželio 20-ąją, ir Vatikano tarnautojo dukters penkiolikmetės Emanuelos Orlandi mįslingo dingimo 40 metų sukaktį – dingimo aplinkybių tyrimas dar nebaigtas.
„Mane labai nuliūdino tai, kas prieš kelias dienas įvyko Tamara moterų įkalinimo centre Hondūre. Baisus smurtas tarp konkuruojančių gaujų pasėjo mirtį ir kančias. Meldžiuosi už žuvusiąsias, meldžiuosi už jų šeimas. Tegul Suyapos Mergelė, Hondūro Motina, padeda širdims atsiverti susitaikymui ir net kalėjimuose sudaryti sąlygas broliškam sugyvenimui“, – sakė popiežius.
„Šiomis dienomis sukanka 40 metų nuo Emanuelos Orlandi dingimo. Šia proga norėčiau dar kartą išreikšti savo artumą artimiesiems, ypač mamai, ir patikinti, kad už juos meldžiuosi. Prisimenu visas šeimas, kurios kenčia dėl dingusio brangaus žmogaus“, – pridūrė popiežius.
Pasveikinęs įvairias piligrimų ir maldininkų grupes Šv. Petro aikštėje, popiežius, kaip visada, prisiminė Ukrainą. Melskime Dievą taikos dovanos, ypač iškankintiems Ukrainos žmonėms, atsisveikindamas sakė Pranciškus.
Sekmadienio vidudienio maldos susitikime popiežius Pranciškus komentavo dienos Evangelijos skaitinį. Jėzus savo mokiniams sako ir tris kartus pakartoja „Nebijokite“. Viešpats drąsina nebijoti tų dalykų, kurie paprastai kelia baimę, bet bijoti kitų (žr. Mt 10, 26–33).
Jėzus mokinius drąsina nebijoti tuoj po to, kai kalbėjo apie persekiojimus. Tai aktualu ir šiandien. Nuo pat savo gyvavimo pradžios Bažnyčia susidūrė su persekiojimais. Tai paradoksalu: Dievo karalystės skelbimas yra džiaugsmo, taikos, teisingumo žinia, kuri remiasi brolybe ir susitaikymu. Nepaisant to, ji susiduria su pasipriešinimu, prievarta ir persekiojimu. O Jėzus ragina nebijoti: ne todėl, kad viskas šiame pasaulyje bus gerai, bet todėl, kad esame brangūs Tėvui ir niekas, kas gera, nebus prarasta. Todėl nereikia leistis sukaustomiems baimės. Vis tik yra dalykų, kurių verta bijoti – tų, kurie gali pražudyti ir sielą, ir kūną pragare (žr. Mt 10, 28).“
Šia proga norėčiau dar kartą išreikšti savo artumą artimiesiems, ypač mamai, ir patikinti, kad už juos meldžiuosi. Prisimenu visas šeimas, kurios kenčia dėl dingusio brangaus žmogaus.
Popiežius priminė, kad žodis Geenna, Jėzaus pavartotas pragarui aprašyti, taip pat buvo vietovardis: dauba netoli Jeruzalės, kur buvo verčiamos ir deginamos miesto šiukšlės.
Štai ko iš tiesų turime bijoti – išmesti į šiukšlyną savo gyvenimą. „To bijokite“, – sako Jėzus. Reikia bijoti ne tiek patirti nesusipratimų ir kritikos, prarasti prestižą ir ekonominę naudą dėl ištikimybės Evangelijai, kiek iššvaistyti savo egzistenciją siekiant nereikšmingų dalykų, kurie nepripildo gyvenimo prasmės.
Tai svarbu ir mums. Nes ir šiandien galima sulaukti pašaipų ar diskriminacijos, jei nesilaikome tam tikrų madingų modelių, kurie dažnai į pirmą vietą iškelia antraeilius dalykus: daiktus, o ne žmones, našumą, o ne santykius.
Reikia bijoti ne tiek patirti nesusipratimų ir kritikos, prarasti prestižą ir ekonominę naudą dėl ištikimybės Evangelijai, kiek iššvaistyti savo egzistenciją siekiant nereikšmingų dalykų, kurie nepripildo gyvenimo prasmės.
Pagalvokime apie tėvus, kurie turi dirbti, kad išlaikytų šeimą, bet negali gyventi vien dėl darbo: jiems reikia laiko būti su vaikais. Pagalvokime apie kunigą ar vienuolį: jie turi būti atsidavę savo tarnystei, bet neturi pamiršti skirti laiko Jėzui, nes kitaip supasaulės ir praras savo gyvenimo prasmę.
Taip pat, pasak popiežiaus, jis galvojąs apie jaunuolius, kurie turi daugybę įsipareigojimų ir aistrų: mokyklą, sportą, pomėgius, mobiliuosius telefonus ir socialinius tinklus. Tačiau jiems reikia susitikti su kitais žmonėmis ir įgyvendinti savo didžiąsias svajones, neprarandant laiko dalykams, kurie praeina ir nepalieka pėdsako.
Visa tai reiškia, kad turime atsitraukti nuo efektyvumo ir vartotojiškumo stabų. Tai būtina, kad nepasimestume dalykuose, kurie bus išmesti į Geenna, į šiukšlyną. Tuo tarpu šiandienos šiukšlynuose dažnai atsiduria žmonės, su kuriais elgiamasi kaip su atliekomis, kaip su nebereikalingais daiktais.
Taip, ištikimybė tam, kas svarbu, turi savo kainą: kainuoja eiti prieš srovę, išsilaisvinti iš paprastų mąstymo schemų, būti pastumtam į šalį tų, kurie „ant bangos“.
Tačiau tai nesvarbu, sako Jėzus. Tai, kas iš tiesų svarbu, – neišmesti didžiausio gėrio: gyvenimo. Tik tai turi mus gąsdinti. Tad paklauskime savęs: ko aš bijau? Neturėti to, kas man patinka? Nepasiekti to, ką nustato visuomenė? Kitų įvertinimo? Ar to, kad nepatiksiu Viešpačiui ir neiškelsiu į pirmą vietą jo Evangelijos?
„Marija, išmintingoji Mergele, padėk mums būti išmintingais ir drąsiais savo pasirinkimuose“, – meldė popiežius.
