Popiežius Pranciškus penktadienį susitiko su Europos šalių vyskupų konferencijų katechezės komisijų vadovais. Susitikimą surengė Popiežiškoji naujosios evangelizacijos taryba, praėjus metams nuo pernai paskelbto naujo Katechezės vadovo.
Atsakingiesiems už katechezę Europoje sakytoje kalboje popiežius pirmiausia paminėjo neseniai Budapešte vykusį Tarptautinį Eucharistinį kongresą, kurio uždarymui jis pats vadovavo nuvykęs į Vengrijos sostinę praėjusį sekmadienį. Pasak Pranciškaus, šis ką tik pasibaigęs tarptautinis bažnytinis renginys suteikė labai gerą progą įsitikinti, kokia veiksminga yra katechezė visam evangelizavimo darbui, kai visas dėmesys sutelkiamas į Eucharistiją.
Toliau kalbėdamas apie katechezę kaip apie prioritetinį evangelizacijos misijos komponentą ir būdą, Pranciškus paminėjo Evangelijoje aprašytą pasirengimo Paskutinei vakarienei sceną. Atsakydamas į mokinių klausimą, kur paruošti Velykų vakarienę, Jėzus visų pirma sako: „Eikite į miestą“ (Mt 26, 18). Pasak Pranciškaus, ši detalė daug pasako apie katechetų tarnystę.
Katechezė – tai patirtis tų, kurie eina pas savo brolius ir seseris ten, kur jie gyvena ir dirba.
Krikščionys, besirengiantys švęsti tikėjimo slėpinio kulminaciją, kviečiami pirmiausia „eiti į miestą“, pas savo kasdienės aplinkos žmones. Ir naujajame Katechezės vadove pabrėžiama, kad katechezė nėra abstraktus teorinių žinių, kurias reikia įsiminti kaip matematikos ar chemijos formules, perdavimas. Katechezė – tai patirtis tų, kurie eina pas savo brolius ir seseris ten, kur jie gyvena ir dirba. Reikia taip pat atsiminti, kad katechezės esmė – tai žinia, jog Jėzus Kristus mus myli ir niekada mūsų nepalieka.
Kalbėdamas atsakingiesiems už katechezę Europos katalikų bendruomenėse popiežius paminėjo ir savo vizitą Slovakijoje. „Kaip sakiau pirmadienį Bratislavos katedroje, evangelizacija niekada nėra tik praeities kartojimas“, – kalbėjo Pranciškus, primindamas, kad evangelizacijos sėkmė nemaža dalimi priklauso nuo evangelizuotojų kūrybingumo.
Didieji šventieji, tokie kaip Kirilas ir Metodijus ar Bonifacas, vykdė savo misiją su Šventosios Dvasios įkvėptu kūrybingumu. Jie atvėrė naujus kelius, išrado naujas kalbas, naujas abėcėles, kad galėtų perduoti Evangeliją ir įkultūrinti tikėjimą. Tam reikia mokėti įsiklausyti į žmones, į tautas, kurioms skelbiama: įsiklausyti į jų kultūrą, istoriją; klausytis ne paviršutiniškai, nesiūlyti iš anksto parengtų atsakymų. Tai labai svarbu dabartiniame Europos krikščionių gyvenimo kontekste. Būtent tokia yra neatidėliotina Bažnyčios Europoje užduotis.
„Didžioji žemyno krikščioniškoji tradicija neturi tapti istorine atgyvena. Tradicija arba gyva, arba ji nėra tradicija. O katechezė yra gyva tradicija, perduodama iš širdies į širdį, iš proto – į protą, iš gyvenimo – į gyvenimą. Todėl turime būti kūrybingi, semtis įkvėpimo iš Šventosios Dvasios“, – sakė Pranciškus.
