2022 m. sausio 1-ąją bus švenčiama Pasaulinė taikos diena, kurią į Katalikų Bažnyčios kasmetinių minėjimų kalendorių 1967 m. įrašė popiežius Paulius VI. Pirmą kartą ji buvo švenčiama 1968 m. sausio 1-ąją.
Antradienio, gruodžio 21 d., rytą Šventojo Sosto spaudos salėje buvo pristatyta popiežiaus Pranciškaus žinia artėjančios Pasaulinės taikos dienos proga.
„Kartų dialogas, ugdymas ir darbas – priemonės ilgalaikei taikai kurti.“
Popiežius Paulius VI – šių kasmetinių minėjimų pradininkas – savo enciklikoje „Populorum progressio“ taikos siekimą pavadino nauju vardu – žmogaus integralaus vystymosi, nes taiką ir žmonijos pažangą sieja abipusės priklausomybės ryšys. Deja, konstatuoja popiežius Pranciškus antradienį paskelbto dokumento pradžioje, šiandien taika ir pažanga vis dar nėra pasiekiamos didelei daugybei pasaulio gyventojų.
Nepaisant didžiulių pastangų, kuriomis siekiama konstruktyvaus dialogo tarp tautų, pasaulyje nesiliauja karai ir konfliktai, plinta pandeminio masto ligos, stiprėja klimato kaitos padariniai, blogėja aplinkos būklė, gilėja bado tragedija, toliau dominuoja individualizmu, o ne solidariu dalijimusi paremti ekonomikos modeliai. Iš viso pasaulio sklinda teisingumo ir taikos besišaukiančių žmonių balsai.
šiandien taika ir pažanga vis dar nėra pasiekiamos didelei daugybei pasaulio gyventojų.
Kiekvienoje epochoje taika suvokiama ir kaip dovana iš aukštybių, ir kaip žmonių pastangų vaisius. Pasak Pranciškaus, iš tiesų egzistuoja ir taikos architektūra, už kurią yra atsakingos visuomenės institucijos, ir kasdieninis taikos kūrimas, kuris priklauso nuo kiekvieno iš mūsų pastangų. Kiekvienas gali prisidėti prie taikesnio pasaulio kūrimo, pradedant nuo savo širdies, santykių šeimoje, visuomenėje ir aplinkoje, baigiant santykiais tarp tautų ir valstybių.
Savo žinioje sausio 1-ąją minėsimos Pasaulinės taikos dienos proga popiežius siūlo tris kelius, vedančius į ilgalaikę taiką, tris būdus jai kurti – pirma, kartų dialogą, kaip pagrindą bendriems projektams įgyvendinti, antra, švietimą ir ugdymą, kaip laisvės, atsakomybės ir pažangos kūrimo priemonę, ir galiausiai darbą, be kurio neįmanoma visiškai įgyvendinti žmogaus orumo.
Kartų dialogas siekiant taikos
Pasaulyje, kurį vis dar slegia pandemija, vieni mėgina pabėgti nuo tikrovės, užsidarydami savo privačiame gyvenime, o kiti prieš ją maištauja, netgi imdamiesi smurto. Tačiau tarp savanaudiško abejingumo ir smurtinio protesto visada yra ir kita galimybė – dialogas, kartų dialogas. Popiežius pastebi, kad technologinė ir ekonominė raida dažnai nulemia, kad skirtingos žmonių kartos vienos nuo kitų nutolsta ir nebesusikalba.
Tačiau, antra vertus, šiuolaikinės krizės rodo, kad jų sąjungos labai reikia. Jaunosios kartos žmonėms reikia vyresnio amžiaus žmonių išminties, jų egzistencinės ir dvasinės patirties, o vyresnio amžiaus žmonėms reikia jaunų žmonių paramos, meilės, kūrybiškumo ir dinamiškumo. Neįmanoma spręsti didžiųjų socialinių iššūkių ir kurti taikos be dialogo tarp vyresnio amžiaus žmonių – tų, kurie saugo atmintį, ir jaunimo – tų, kurie tęsia istoriją.
tarp savanaudiško abejingumo ir smurtinio protesto visada yra ir kita galimybė – dialogas.
Taip pat reikia abipusio pasitikėjimo, reikia, kad jie vieni kitiems skirtų laiko ir vietos. Jei susidūrę su sunkumais sugebėsime puoselėti tokį kartų dialogą, rašo Pranciškus, galėsime iš dabarties pozicijų žvelgti į praeitį ir rūpintis ateitimi: žvelgti į praeitį, mokytis iš istorijos, gydyti praeities žaizdas ir kartu rūpintis ateitimi, puoselėti iniciatyvas, siekti, kad pildytųsi svajonės, pranašystės ir viltys.
Švietimas ir ugdymas – kaip taikos varomoji jėga
Toliau savo žinioje pereidamas prie švietimo ir ugdymo temos, popiežius rašo, kad pastaraisiais metais visame pasaulyje buvo labai sumažintos švietimui ir mokslui skiriamų pinigų sumos. Jos laikomos išlaidomis, o ne investicijomis. Betgi švietimas ir ugdymas – tai pagrindiniai integralaus žmogaus vystymosi veiksniai: jie daro žmogų laisvesnį ir atsakingesnį.
Švietimas ir mokslas yra darnios ir civilizuotos visuomenės, galinčios kurti viltį, gerovę ir pažangą, pagrindas. Šiame savo žinios skyriuje popiežius pastebi, kad tuo pat metu pasaulyje išaugo ginklavimosi išlaidos. Ginklams kurti ir gaminti skiriamos išlaidos pasiekė ar net viršijo šaltojo karo laikų lygį.
švietimas ir ugdymas – tai pagrindiniai integralaus žmogaus vystymosi veiksniai.
Popiežius tikisi, kad pasaulio valstybės deramai įvertins investavimo į jaunosios kartos ugdymą svarbą, kad kartu su investicijomis į švietimą bus labiau siekiama skatinti rūpinimosi kultūrą. Pasak Pranciškaus, būtina sukurti naują kultūrinę paradigmą, reikia sudaryti visuotinį ugdymo paktą, į kurį būtų įtrauktos šeimos, mokyklos, universitetai, religinės bendruomenės, vyriausybes, kad visi kartu imtųsi atsakomybės už brandžių žmonių ugdymą.
Jei žmogus dirba – jis kuria taiką
Darbas yra nepamainomas taikos kūrimo ir saugojimo veiksnys, rašo Pranciškus trečiajame žinios, skelbiamos Pasaulinės taikos dienos proga, skyriuje. Darbas – tai ne tik savęs ir savo gabumų realizavimas, bet ir įsipareigojimas, bendradarbiavimas su kitais. Vertinant iš socialinės perspektyvos, darbas – tai būdas, kuriuo žmogus prisideda prie to, kad pasaulis būtų tinkamesnis gyventi ir gražesnis.
„COVID-19“ pandemija labai pablogino padėtį darbo pasaulyje. Žlugo daugybė įmonių, kurios paliko be darbo milijonus žmonių. Darbo rinkos užsidarė daugybei jaunuolių. Krizė ypač skaudžiai paveikė šešėlinę ekonomiką, kurioje nemaža dirbančiųjų dalis yra migrantai. Nacionalinių įstatymų požiūriu, jie tarsi neegzistuoja, negali tikėtis jokios pašalpos, gyvena labai nesaugiomis sąlygomis. Tokią padėtį galima išspręsti tik plečiant įsidarbinimo galimybes.
darbas – tai būdas, kuriuo žmogus prisideda prie to, kad pasaulis būtų tinkamesnis gyventi ir gražesnis.
Darbas yra pagrindas, kuriuo remiantis bet kurioje bendruomenėje gali būti kuriamas teisingumas ir solidarumas. Atsižvelgiant į tai, visais lygmenimis reikia skatinti ir remti iniciatyvas, kuriomis įmonės būtų raginamos gerbti pagrindines dirbančiųjų teises. Todėl visų pirma politikai turi siekti teisingos pusiausvyros tarp ekonominės laisvės ir socialinio teisingumo.
Galiausiai, baigdamas savo žinią, popiežius reiškia padėką visiems, kas dabartinėmis sunkiomis pandemijos sąlygomis dosniai ir atsakingai dirbo ir tebedirba, kad užtikrintų prieigą prie švietimo, saugumą ir žmogaus teisių apsaugą, medicininę pagalbą sergantiems, ekonominę paramą skurstantiems ar darbo netekusiems žmonėms.
Popiežius meldžiasi už juos ir jų šeimas.
Jis kreipiasi į valstybių vadovus, politikus ir visuomenės lyderius, bažnytinių bendruomenių ganytojus, taip pat į visus geros valios žmones, prašydamas, kad visi eitų skirtingų kartų dialogo ugdymo, švietimo ir ugdymo gerinimo, darbo užtikrinimo keliu, eitų drąsiai ir kūrybingai.
