Penktadienis, kovo 19-oji – liturginė Šv. Juozapo, Marijos sužadėtinio ir visuotinės Bažnyčios globėjo iškilmė. Šiemet šią dieną Bažnyčioje prasideda popiežiaus paskelbti Šeimos metai „Amoris laetitia“, kartu sukanka apaštališkojo paraginimo „Amoris laetitia“ paskelbimo penktosios metinės. Tą patį penktadienį taip pat sukanka Pranciškaus popiežiškosios tarnystės pradžios aštuntosios metinės. 2013 m. kovo 19 d. Pranciškus buvo apjuostas Visuotinės Bažnyčios ganytojo palijumi ir jam įteiktas popiežiškasis Žvejo žiedas. Iškilmės homilijoje popiežius Pranciškus savo tarnystę Romoje ir pasaulyje pavedė šv. Juozapo globai.
Tiksliau tariant, Pranciškus gerokai ankščiau pasiaukojo šv. Juozapui: 1992 metais tapdamas vyskupu savo vyskupystę jis pavedė šv. Juozapo globai – į savo ganytojiško herbo skydą, be kitų simbolių, šalia Dievo Motiną Mariją simbolizuojančios žvaigždės, įkėlė jos sužadėtinio šv. Juozapo simbolį –žydinčio nardo šakelę. Ji ir dabar yra popiežiaus Pranciškaus herbe.
Beje, su Jorge Mario Bergoglio vyskupyste artimai susijęs jį vyskupu paskyręs popiežius šv. Jonas Paulius II, pakrikštytas Karolio Juozapo vardais. Priminsime, jog vardadienį šią dieną švenčia popiežiaus Pranciškaus pirmtakas Romos vyskupo soste popiežius emeritas Benediktas XVI – Josephas Ratzingeris.
2013 metų kovo 19-ąją Pranciškus per savo tarnystės pradžios Mišias sakydamas homiliją visų pirma dėkojo Viešpačiui, kad pradeda Petro tarnystę iškilmingai minit Šv. Juozapą. Pridūręs, jog tai prasmingas sutapimas, naujasis popiežius mintimis aplankė popiežių emeritą, prisimindamas, kad ta diena yra jo pirmtako vardadienis.
Pranciškus pirmajame šv. Petro aikštėje pasakytame pamoksle išsamiau aptarė Šv. Juozapo kaip globėjo misiją. Juozapas buvo Marijos ir Jėzaus globėjas, tačiau ši jo globa taip pat apima visą Bažnyčią:
„Kaip šv. Juozapas su meile globojo Mariją ir su džiaugsmu augino Jėzų Kristų, taip jis globoja ir saugo mistinį kūną, Bažnyčią, kurios pirmavaizdis yra Švenčiausioji Mergelė“, – pasakė popiežius Pranciškus, cituodamas popiežiaus šv. Jono Pauliaus II apaštališkąjį paraginimą „Redemptoris custos“.
Kaip Juozapas globoja? – klausė Pranciškus. Santūriai, nuolankiai, tyliai, tačiau nuolat ir ištikimai, taip pat ir tuomet, kai globa nesuprantama. Nuo sutuoktuvių su Marija iki dvylikmečio Jėzaus atradimo šventykloje, Juozapas su meile juos palydi kiekvieną akimirką. Jis su Marija ramybės akimirkomis ir sunkiais gyvenimo momentais, kelionėje į Betliejų, gimdymo metu, bėgime į Egiptą, ieškant sūnaus šventykloje, o taip pat Nazareto namų kasdienybėje, dirbtuvėje, kurioje jis Jėzų išmokė amato.
Kaip Juozapas gyvena savo pašaukimą būti Marijos, Jėzaus, Bažnyčios globėju? Būdamas nuolat dėmesingas Dievui, jo ženklams, pasiruošęs daryti ne tai, ko pats norėtų, bet ko nori Dievas. Dievas neprašo, kad žmogus jam pastatytų namus, bet kad būtų ištikimas jo Žodžiui, jo planams; Dievas pats sau stato namus iš gyvų, Šventosios Dvasios paliestų akmenų. Juozapas yra globėjas, nes sugeba klausyti Dievo, paklūsta jam savo valia ir dėl to jis dar dėmesingesnis jo globai patikėtiems žmonėms, jis realistiškai supranta įvykių prasmę, yra dėmesingas aplinkiniams, moka priimti išmintingus sprendimus. Jame matome kaip atsiliepti į dieviškąjį pašaukimą: noriai, nuolat pasiruošęs, bet taip pat matome kas yra krikščioniškojo pašaukimo centras: Kristus! Saugokime Kristų mūsų gyvenime, kad galėtume saugoti, globoti ir kitus, kad galėtume saugoti kūriniją, sakė Pranciškus 2013 metų kovo 19 d., per iškilmingas Mišias Romoje pradėdamas savo popiežiškąją tarnystę.
Pašaukimas saugoti kūriniją skirtas ne tik krikščionims – tai pirmesnis, tiesiog žmogiškas pašaukimas, skirtas visiems. Tai pareiga saugoti visą kūriniją, jos grožį, taip kaip mums sako Pradžios knyga ir kaip moko šv. Pranciškus. Tai pareiga gerbti kiekvieną Dievo kūrinį ir aplinką, kurioje gyvename. Tai pareiga globoti žmones, su meile rūpintis visais, ypač vaikais, senais žmonėmis, tais, kurie yra silpniausi ir dažnai lieka mūsų širdies periferijoje. Tai pareiga globoti vieni kitus šeimoje: sutuoktiniai tegloboja vienas kitą, tėvai tegloboja vaikus, o laikui bėgant vaikai tetampa tėvų globėjais. Tai ir nuoširdžiai gyvenama bičiulystė, pasitikėjimas, pagarba ir gerumas. Iš tiesų juk viskas yra atiduota žmogaus globai. Tai mums visiems skirta atsakomybė. Būkite Dievo dovanų sergėtojai!, sakė Pranciškus ir tęsė:
„Būkime kūrinijos globėjai, sergėkime gamtoje įrašytą Dievo planą, globokime vieni kitus, aplinką; savo kelyje per šį pasaulį nepalikime griovimo ir mirties ženklų. Norint vykdyti šitą misiją, pirmiausia turime rūpintis pačiais savimi. Atsiminkime, kad neapykanta, pavydas, išdidumas teršia gyvenimą. Globoti reiškia sergėti savo jausmus, savo širdį, nes iš jos išeina geri ir blogi ketinimai, tie kurie stato ir kurie griauna. Nebijokime gerumo ir švelnumo!
Norint globoti, saugoti – būtinas gerumas, švelnumas. Evangelijos kalba apie Juozapą kaip apie stiprų, drąsų vyrą, darbininką, bet dvasioje jis nepaprastai švelnus. Švelnumas tai ne silpnojo dorybė. Jis byloja apie dvasios tvirtumą, apie dėmesingumą, užuojautą, atsivėrimą kitam žmogui, meilę. Nereikia bijoti gerumo ir švelnumo!“ – sakė popiežius Pranciškus prieš aštuonerius metus pradėjęs Visuotinio Bažnyčios ganytojo – popiežiaus – tarnystę.
