Popiežius Pranciškus pirmadienį mini savo tapimo popiežiumi 10-ąsias metines.
Per šį dešimtmetį keletas istorinių progų ir neplanuotų įvykių padėjo apibrėžti pirmojo pontifiko iš Lotynų Amerikos kontūrus ir prioritetus. Susitikimai su pabėgėliais Italijoje ir Graikijoje, kelionės į Afriką ir Arabijos pusiasalį, koronaviruso pandemija ir jo pirmtako mirtis – tai tik keletas svarbiausių momentų, kurie suformavo jo pontifikatą ir paveikė visos Katalikų Bažnyčios kryptį.
2013 metų liepos 8 diena: Pranciškus vyksta į pietinę Italijos Lampedūzos salą, kur pirmą kartą lankosi ne Romoje, kad pasmerktų „abejingumo globalizaciją“, su kuria susiduria migrantai, rizikuojantys savo gyvybe bandydami pasiekti Europą. Pabėgėlių likimas taps vienu iš svarbiausių jo pontifikato klausimų, įskaitant ir momentą 2016 metais, kai jis grįžo iš Graikijos su 12 sirų migrantų savo lėktuve.
2013 metų liepos 29 diena: Pranciškus per pirmąją savo, kaip popiežiaus, spaudos konferenciją lauke paklaustas apie galimai homoseksualų kunigą, atsako: „Kas aš toks, kad galėčiau teisti?“ Jo komentaras, pasakytas skrendant namo iš Pasaulio jaunimo dienų Rio de Žaneire, rodo, kad jo tonas tapo taikesnis ir palankesnis LGBTQ katalikams, kurie ilgą laiką jautėsi Bažnyčios atstumti.
2015 metų lapkričio 29 diena: Pranciškus pradeda metus truksiantį Gailestingumo jubiliejų atverdamas šventąsias Bangio katedros duris ir nešdamas taikos žinią konflikto draskomai Centrinės Afrikos Respublikai. Jo akcentas, kad Bažnyčia yra gailestingoji „lauko ligoninė“, kur gydoma daugybė iš mūšio lauko surinktų sužeistųjų, ilgam primins šiuos jubiliejinius metus.
2016 metų vasario 13 diena: „Mes esame broliai“, – sako Pranciškus, tapęs pirmuoju popiežiumi, susitikusiu su Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovu patriarchu Kirilu. Tačiau, nors ir tikėtasi, istorinis susitikimas, įvykęs Havanoje, Kuboje, nebuvo pakartotas, o 2022 metais Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą.
2019 metų vasario 4 diena: Pranciškus ir Egipto al Azharo mečetės didysis imamas pasirašo dokumentą dėl pasaulinės taikos ir taikaus sambūvio pasaulyje per pirmąją popiežiaus kelionę į Arabijos pusiasalį. Dokumentas „Apie žmonių brolybę“ taps kertiniu popiežiaus pastangų užmegzti geresnius santykius su musulmonų pasauliu akmeniu.
2019 metų spalio 21 diena: konservatyvūs katalikų aktyvistai iš Vatikano bažnyčios pavogė tris Amazonės čiabuvių statulas ir įmetė jas į Tiberio upę, teigdami, kad tai pagoniški stabai. Vadinamoji Pačamamos (Pachamama) akcija per Pranciškaus sinodą, skirtą Amazonijai, įkūnijo gilų konservatyvų pasipriešinimą popiežiui, kuris tik dar labiau sustiprėjo po to, kai jis ėmėsi griežtai kovoti su senųjų lotyniškų Mišių laikymu.
2019 metų lapkričio 24 diena: Pranciškus, stovėdamas prie paminklo JAV surengto atominio bombardavimo aukoms Hirošimoje Japonijoje atminti, pareiškė, kad ne tik branduolinių ginklų naudojimas, bet ir jų turėjimas yra amoralus. Pranciškaus pozicija pakeitė Katalikų Bažnyčios nuomonę, kad branduolinis atgrasymas gali laikinai būti moraliai priimtinas, jei jis naudojamas siekiant abipusio branduolinio nusiginklavimo.
2020 metų kovo 27 diena: Šv. Petro aikštėje Pranciškus meldžiasi už koronaviruso pandemijos pabaigą tą dieną, kai Italijoje užfiksuotas iki tol didžiausias mirčių nuo COVID-19 skaičius. „Mes supratome, kad esame toje pačioje valtyje. Visi esame pažeidžiami ir išsigandę, bet tuo pat metu visi esame svarbūs ir reikalingi, visi turime laikytis kartu… Mes visi esame šioje valtyje“, – sakė jis.
2022 metų liepos 26 diena: Pranciškus atsiprašo vietinių gyventojų už katastrofišką ir blogą prievartinio autochtonų asimiliavimo į krikščioniškąją visuomenę politiką buvusioje Kanados internatinėje mokykloje. Jo kelionė po Kanadą buvo surengta po atsiprašymo Bolivijoje 2015-aisiais už Europos kolonijinių laikų Amerikos užkariavimo „nuodėmes, nusižengimus ir nusikaltimus“.
2023 metų sausio 5 diena: Šv. Petro aikštėje Pranciškus atsisveikina su popiežiumi emeritu Benediktu XVI, vadovauja jo laidotuvėms ir užbaigia precedento neturintį Bažnyčios istorijos skyrių. Benedikto atsistatydinimas 2013 metais atvėrė kelią Pranciškaus išrinkimui, ir abu vyrai dešimtmetį gyveno šalia vienas kito Vatikane kaip atsistatydinęs ir valdantis popiežius.
