Per beveik dešimt metų trunkantį pontifikatą Pranciškus dar niekada nėra pavadinęs savo tarptautinės kelionės „atgailos piligrimyste“. Būtent šis apibrėžimas, kurį popiežius pavartojo liepos 17 d., sekmadienį, per „Viešpaties angelo” maldos susitikimą, leidžia suprasti būsimos kelionės į Kanadą ypatumus“, – rašo Andrea Tornielli (Andrėja Tornielis), „Vatican News“ vyriausiasis redaktorius, likus vos kelioms dienoms iki popiežiaus kelionės į Kanadą.
Pasak A. Tornielli, šios kelionės pagrindinis tikslas nėra, kaip įprasta, susitikti su krašto katalikiškomis bendruomenėmis, bet artumo gestas vietinėms ir nuo amžių čia gyvenusioms tautoms, kurios nukentėjo nuo kolonialistinio požiūrio.
Vienas iš kolonializmo blogių yra vietinių kultūrų naikinimas: Kanadoje tai vyko internatų mokyklose, kuriose buvo siekiama auklėti nuo šeimų atskirtus vietinius vaikus. Šias mokyklas įsteigė ir finansavo Kanados vyriausybė, tačiau jų administravimas buvo patikėtas įvairioms Bažnyčioms, tad ir katalikų religiniams ordinams. Dėl didelio mirtingumo dalis vaikų niekad nebegrįžo į savo šeimas.
Gydymo ir susitaikymo kelionė prasidėjo prieš kiek laiko, vienas iš esminių etapų įvyko kovo pabaigoje ir balandžio pradžioje, kai popiežius Pranciškus iš pradžių atskirai, o vėliau kartu susitiko su pirmųjų tautų, metisų, inuitų delegacijomis, išreiškė gėdą dėl to, kas vyko.
„Jos jautė, kad yra laukiamos ir, svarbiausia, išklausomos. Tačiau jos labai norėjo, kad Romos vyskupas aplankytų jų žemes ir paprašytų atleidimo. Taigi, norint suprasti šią kelionę, svarbiausia yra atgailos nuostata, būdinga svarbiausiems kelionės momentams“, – rašo A. Tornielli.
norint suprasti šią kelionę, svarbiausia yra atgailos nuostata, būdinga svarbiausiems kelionės momentams.
Jis priminė, kad tokioje perspektyvoje šv. Jonas Paulius II kvietė švęsti 2000 metų jubiliejų, drąsiai ir nuolankiai pripažinti klaidas, kurias padarė tie, kurie nešiojo ar dabar nešioja krikščionių vardą. Pasak šio popiežiaus, kalbėjusio apie atminties apvalymą ar nutyrinimą, dera, nors ir neturint asmeninės atsakomybės ir nepretenduojant pakeisti Dievo, kuris vienintelis pažįsta žmonių širdis, prisiimti prieš mus buvusiųjų klaidų ir kalčių naštą, nes mistiniame Bažnyčios kūne esame susiję vienas su kitu. Tokį pat žvilgsnį, susidūrus su vaikų seksualinio išnaudojimo skandalu, pasiūlė Benediktas XVI.
„Mokėjimas išklausyti, įsijausti į aukų ir jų šeimų būseną, dalytis jų skausmu ir jį suprasti, reaguoti artumo gestais, o ne vien istorinėmis analizėmis ar šaltais statistiniais duomenimis, yra giliai krikščioniškas. Petro įpėdinis ateina „Jėzaus vardu susitikti ir apkabinti“ kaip Bažnyčios, kuri nesigėdija būti nuolanki ir prašyti atleidimo, ganytojas“, – rašo „Vatican News“ vyriausiasis redaktorius.
Galima priminti, kad popiežius Pranciškus, jį lydintys asmenys ir žurnalistai Romą paliks ateinantį sekmadienį, liepos 24-ąją, o sugrįš liepos 30-ąją, šeštadienį.
