Antradienį paskelbtoje žinutėje popiežius Pranciškus pasmerkė branduolinių ginklų naudojimą ir pasisakė už gyvybės ir taikos kultūrą.
„Noriu dar kartą patvirtinti, kad branduolinių ginklų naudojimas, taip pat vien jų turėjimas yra amoralus”, – rašė pontifikas ambasadoriui Aleksandrui Kmentui, pirmojo valstybių narių susitikimo pirmininkui, dėl JT branduolinių ginklų uždraudimo sutarties.
„Bandymas ginti ir užtikrinti stabilumą bei taiką pasitelkiant klaidingą saugumo jausmą ir ,teroro pusiausvyrą’, palaikomą baimės ir nepasitikėjimo mentaliteto, neišvengiamai baigiasi tuo, kad užnuodija tautų santykius ir trukdo bet kokiam galimam tikram dialogui, – rašė popiežius Pranciškus. – Branduolinių ginklų turėjimas lengvai atveda prie grasinimų juos panaudoti, tapdamas savotišku ,šantažu’, kuris turėtų būti atgrasus žmonijos sąžinei.”
Tarptautinės branduolinių ginklų panaikinimo kampanijos (International Campaign to Abolish Nuclear Weapons) teigimu, sutarties šalys birželio 21-23 d. renkasi Vienoje, Austrijoje, kad „įsipareigotų imtis konkrečių veiksmų įgyvendinant įsipareigojimus pagal sutartį”, kurioje numatytas pasaulis be branduolinių ginklų.
„Šventasis Sostas neabejoja, kad pasaulis be branduolinių ginklų yra būtinas ir įmanomas”, – pridūrė popiežius Pranciškus. – Kolektyvinio saugumo sistemoje nėra vietos branduoliniams ginklams ir kitiems masinio naikinimo ginklams.”
Popiežius Pranciškus įvardijo drąsią sutarties viziją tampant vis aktualesnę ir pridūrė, kad „turime ir toliau suvokti trumparegiško požiūrio į nacionalinį ir tarptautinį saugumą bei branduolinio ginklo platinimo pavojų”.
Pernelyg gerai žinome, kad kaina už tai, ko nedarome, yra nekaltų žmonių gyvybės, sako popiežius.
Jis ragino, kad nusiginklavimo sutartys būtų ne tik teisiniai, bet ir „moraliniai įsipareigojimai”.
Taika, sakė popiežius Pranciškus, yra nedaloma, o kad būtų teisinga ir ilgalaikė, ji taip pat turi būti visuotinė.
„Apgaulingas ir save žlugdantis samprotavimas yra manyti, kad vienų saugumas ir taika yra atsieti nuo kitų kolektyvinio saugumo ir taikos”, – sakė jis, pabrėždamas Katalikų Bažnyčios vaidmenį.
„Savo ruožtu Katalikų Bažnyčia lieka neatšaukiamai įsipareigojusi skatinti taiką tarp žmonių ir tautų bei puoselėti taikos ugdymą visose savo institucijose, – sakoma popiežiaus pareiškime. – Tai pareiga, kurią Bažnyčia jaučiasi įsipareigojusi prieš Dievą ir kiekvieną vyrą bei moterį mūsų pasaulyje.”
Popiežius Pranciškus ragino žmones būti atsakingus už taikos palaikymą tiek visuomeniniu, tiek asmeniniu lygmeniu. Pasak jo, tai yra tiek teisinė, tiek etinė diskusija. Jis pridūrė, kad šioje sutartyje pripažįstama, jog ugdymas už taiką gali atlikti svarbų vaidmenį mokant dabartines ir būsimas kartas.
Baigdamas popiežius Pranciškus paragino atstovus, tarptautines organizacijas ir visą pilietinę visuomenę toliau skatinti „gyvybės ir taikos kultūrą, grindžiamą žmogaus asmens orumu ir suvokimu, kad visi esame broliai ir seserys”.
Popiežius Pranciškus ir anksčiau yra išreiškęs susirūpinimą dėl branduolinių ginklų. Visai neseniai, Rusijos tebevykstančios invazijos į Ukrainą kontekste, popiežius sakė, kad Nojaus tvano vaizdinys „vis labiau įsitvirtina mūsų pasąmonėje”, nes pasaulis svarsto branduolinio karo, kuris mus sunaikins, galimybę.
