Kalinamas Jonas Krikštytojas suabejojo, ar Jėzus yra „tas, kuris turi ateiti, ar mums laukti kito?“
Jono abejonė reiškia, kad net pats didžiausias tikintysis pereina per abejonių tunelį, pažymėjo popiežius Trečiojo, pagal liturginę tradiciją – džiaugsmingojo – advento sekmadienio vidudienio maldos apmąstyme.
Anot Pranciškaus, nereikėtų laikyti abejonės blogiu, nes kartais ji yra esminė dvasiniam augimui, mat padeda suvokti, kad Dievas visuomet yra didesnis nei įsivaizduojame – jo darbai, palyginus su mūsų išskaičiavimais, – staigmeningi, jo veikimas – kitoks, viršija mūsų lūkesčius. Todėl turime be paliovos jo ieškoti ir atsiversti, kad pamatytume jo tikrąjį veidą.
Dievą turime atrasti etapais, žinodami, kad kartais jį esame praradę, tęsė Pranciškus, primindamas, kad Jonas Krikštytojas toliau ieškojo Jėzaus, per savo mokinius jį apklausėjo, su juo aiškinosi, galop įsitikino jį atradęs. Sugrįžę mokiniai pasakė Jonui, ką girdėjo ir matė: „aklieji praregi, raišieji vaikščioja, raupsuotieji apvalomi, kurtieji girdi, mirusieji prikeliami, vargdieniams skelbiama geroji naujiena“ (Mt 11,5).
Adventas, sakė Romos vyskupas, ir yra perspektyvų pasikeitimo metas, kuris leidžia nustebti Dievo gailestingumo didumu. Įrengdami prakartėlę iš naujo išmoksime, kas yra mūsų Viešpats. Šis laikotarpis leidžia mums įveikti išankstinį nusistatymą apie Dievą, seseris ir brolius. Tai metas, kai užuot galvodami apie dovanas sau, galime padovanoti paguodos žodžius ir veiksmus sužeistiesiems taip, kaip tai darė Jėzus su aklaisiais, kurčiaisiais, luošaisiais.
Dievo Motina tepaima mus už rankos pasirengimo Kalėdoms laikotarpiu ir tepadeda mums pamatyti mažutėliame Kūdikyje ateinančio Dievo didumą.
