Antradienį paskelbtame gegužės 19 d. įvykusio popiežiaus Pranciškaus pokalbio su Europos jėzuitų leidinių redaktoriais išraše, pontifikas atskleidė, kad Vokietijos vyskupų konferencijos vadovui vyskupui Georgui Bätzingui (Georgui Bėcingui) pasakė, jog Vokietija jau turi „labai gerą Evangelikų Bažnyčią” ir „nereikia dviejų”.
Popiežiaus buvo klausiama, ką jis mano apie vokiečių Sinodinį kelią, prieštaringai vertinamą daugelį metų besitęsiantį vyskupų ir pasauliečių dialogą, kurio metu aptariamos keturios pagrindinės temos: valdžios įgyvendinimo Bažnyčioje būdas, kunigystė, moterų vaidmuo ir seksualinė moralė.
Dalyviai balsavo už dokumentų projektus, kuriuose raginama įšventinti moteris į kunigus, laiminti tos pačios lyties asmenų santuokas ir keisti Bažnyčios mokymą apie homoseksualius santykius, todėl buvo apkaltinti erezija ir baiminamasi schizmos.
Vokietijos evangelikų bažnyčia, 20 liuteronų, reformatų ir Jungtinių regioninių bažnyčių federacija, įšventina moteris į kunigus ir vyskupus bei leidžia laiminti tos pačios lyties asmenų sąjungas.
Tiek Katalikų Bažnyčia, tiek Evangelikų Bažnyčia Vokietijoje patiria narių kaitą.
„Problema atsiranda, kai Sinodinis kelias kyla iš intelektualinio, teologinio elito ir yra labai veikiamas išorinio spaudimo. Yra vyskupijų, kuriose Sinodinis kelias plėtojamas kartu su tikinčiaisiais pamažu”, – sakė Pranciškus.
Sinodinio kelio kritika
G. Bätzingas, kuris Vokietijos vyskupų konferencijai vadovauja nuo 2020 m. kovo, gegužės mėnesį paskelbtame interviu išreiškė nusivylimą popiežiumi Pranciškumi.
„Popiežius, net ir Katalikų Bažnyčioje, net ir turėdamas visas jam suteiktas galias, nėra tas, kuris galėtų pakeisti Bažnyčią, ko mes norėtume”, – sakė Limburgo vyskupas.
G. Bätzingas atmetė išsakytus nuogąstavimus, kad Sinodo kelias gali sukelti Bažnyčios skilimą.
Popiežius Pranciškus 2019 m. parašė išsamų laišką Vokietijos katalikams. Kalbėdamas apie tai, ką pavadino „tikėjimo erozija” ir „nuosmukiu” šalyje, jis ragino tikinčiuosius atsiversti, melstis ir pasninkauti, taip pat skelbti Evangeliją.
Laišką popiežius paminėjo ir interviu metu.
„Jį parašiau pats, jo rašymas užtruko mėnesį. Nenorėjau įtraukti kurijos. Padariau tai vienas. Originalas yra ispaniškas, o vokiškas vertimas. Ten rasite mano mintis”, – sakė jis.
Kelno arkivyskupijos ateitis
Popiežius Pranciškus taip pat aptarė vokiečių kardinolo Rainerio Woelki’o (Rainerio Vėlkio), patyrusio didelį spaudimą atsistatydinti iš Kelno arkivyskupijos vadovo pareigų, ateitį.
2021 m. rugsėjį po apaštališkosios vizitacijos arkivyskupijoje popiežius patvirtino R. Woelki’į į šias pareigas ir leido jam išeiti atostogų. Šių metų kovą 65 metų kardinolui grįžus, arkivyskupija paskelbė, kad jis pateikė atsistatydinimo pareiškimą.
Popiežius pasakė: „Kai situacija buvo labai nerami, paprašiau arkivyskupo išvykti šešiems mėnesiams, kad viskas nurimtų ir aš galėčiau aiškiai matyti situaciją. Nes kai vanduo neramus, negali aiškiai to padaryti”.
„Kai jis grįžo, paprašiau jo parašyti atsistatydinimo raštą. Jis taip ir padarė ir man jį įteikė bei parašė atsiprašymo laišką vyskupijai. Palikau jį vietoje, kad pažiūrėčiau, kas bus, bet jo atsistatydinimo pareiškimą turiu rankose”.
Toliau popiežius Pranciškus dėstė: „Yra daug spaudimo grupių, o kai jos veikia neįmanoma aiškiau įžvelgti. Tada yra ekonominis klausimas, dėl kurio svarstau galimybę siųsti auditorių komandą. Kad galėčiau aiškiai matyti sprendimą, laukiu, kol nebebus spaudimo”.
„Tai, kad yra skirtingų nuomonių, yra gerai. Problema yra tada, kai daromas spaudimas. Tai nepadeda. Tačiau nemanau, kad Kelnas yra vienintelė vyskupija pasaulyje, kur kyla konfliktų. Aš ją traktuoju kaip bet kurią kitą pasaulio vyskupiją, kurioje kyla konfliktų. Galiu prisiminti vieną, kurioje konfliktas dar nesibaigė: Aresibe (Puerto Rike) konfliktuojama jau daugelį metų. Tokių vyskupijų yra daug.”
