Sekmadienio liturgijos Evangelija parodo keliaujantį Jėzų: išėjęs iš sinagogos jis užeina į Simono Petro namus, pagydo jo uošvę, paskui daugelį miestelio ligonių ir demono apsėstųjų, neišaušus rytui iškeliauja į negyvenamą vietą melstis, iš paskos atėjus mokiniams, kviečia juos kartu keliauti į gretimus miestelius, „nes tam atėjo – kad skelbtų žodį“, ir keliauja po visą Galilėją.
Pasak popiežiaus, nuolatinis Jėzaus keliavimas mums sako kai ką svarbaus apie Dievą, o kartu užduoda mums klausimų apie mūsų tikėjimą. Pranciškus tai kalbėjo sekmadienio vidudienį prieš „Viešpaties angelo“ maldą šv. Petro aikštėje.
Jėzus eina susitikti su sužeista žmonija, kad parodytų Tėvo veidą, sakė popiežius pažymėdamas, kad visai gali būti, kad mes toliau kliaunamės mintimis apie Dievą, kuris yra tolimas ir abejingas mūsų likimui. Tačiau sekmadienio liturgijos Evangelija parodo, kad po pamokymo sinagogoje Jėzus išeina, kad jo skelbiamas žodis pasiektų žmones ir juos pagydytų. Tokiu būdu jis parodo, kad Dievas nėra atitrūkęs, mums iš aukšto kalbantis prievaizdas, o priešingai – jis yra prie mūsų prisiartinantis meilės kupinas Tėvas, apsilankantis mūsų namuose, norintis išgelbėti ir išgydyti iš bet kokio kūno ar sielos blogio.
Pranciškus tvirtino, kad Jėzaus ėjimas užduoda mums klausimų. Galime savęs klausti: atradome Dievo kaip gailestingumo Tėvo veidą ar tikime ir skelbiame šaltą ir tolimą Dievą? Tikėjimas mums neduoda ramybės ir ragina keliauti ar yra raminanti vidinė paguoda? Meldžiamės tik tam, kad jaustumės ramūs, ar žodis, kurio klausomės ir kurį skelbiame, skatina, kad kaip Jėzus išeitume susitikti su kitais ir skleistume Dievo paguodą, klausė popiežius.
Pranciškus paragino pažvelgti į Jėzaus ėjimą ir prisiminti, kad pirmasis mūsų visų dvasinis uždavinys yra atsisakyti tokio Dievo, kurį manome pažįstantys, ir kasdien atsiverti Dievui, kurį Jėzus mums atskleidžia Evangelijoje – meilės ir atjautos Tėvui, artimam, gailestingam ir švelniam Tėvui.
Nebebūkime zakristijos krikščionys, paviršutiniški krikščionys – pasijuskime pašaukti būti vilties ir Dievo išgydymo nešėjais. Švč. M. Marija, kuri buvo keliaujanti moteris, tepadeda mums skelbti Viešpatį, kuris yra arti, gailestingas ir švelnus.
