Popiežius Pranciškus stipriai peršalęs, todėl trečiadienio bendrosios audiencijos katechezę, jam pačiam dalyvaujant, jubiliejinių metų piligrimams skaitė vienas Vatikano dvasininkas.
Katechezėje popiežius tęsė ciklą pokalbių apie mūsų vilties – Jėzaus Kristaus – vaikystę. Audiencija įvyko trečiadienio, vasario 5-osios, rytą Pauliaus VI audiencijų salėje.
Popiežiaus katechezės santraukas keliomis kitomis kalbomis skaitė kiti popiežiaus bendradarbiai, išskyrus ispanų kalba – santrauką ispaniškai skaitė pats popiežius. Pranciškus perskaitė taip pat sveikinimą italams maldininkams ir suteikė palaiminimą.
Ketvirtojoje katechezės ciklo dalyje, kurios tema – „Laiminga įtikėjusi, jog išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta“ (Lk 1, 45), popiežius apmąstė Marijos apsilankymą pas Elzbietą ir garsiąją Marijos giesmę Magnificat.
Šiandien kontempliuokime Jėzaus Kristaus – mūsų vilties – grožį Marijos apsilankymo pas Elžbietą slėpinio šviesoje, pakvietė Pranciškus. Pasak jo, Švč. M. Marija aplanko šv. Elzbietą, tačiau visų pirma tai Jėzus, kuris dar būdamas motinos įsčiose, aplanko savo tautą. Iškeliaudama pas Elzbietą Marija pasielgė taip, kaip tai darė visi pašauktieji Biblijoje, nes vienintelis būdas, kuriuo žmogus gali atsiliepti į jam apsireiškusį Dievą, yra neribotas sutikimas.
Marija nesirenka apsisaugoti nuo pasaulio, ji nebijo pavojų ir to, ką mano kiti, o išeina susitikti su kitais. Šitaip daryti įgalina meilė: „Kristaus meilė valdo mus“, – sako apaštalas šv. Paulius. Marija išėjo lankyti savo giminaitės, pagyvenusios moters, išgyvenančios sudėtingą, nors labai lauktą nėštumą, bet tuo pačiu išeina pasidalyti savo tikėjimu į neįmanomų dalykų Dievą ir jo pažadų išsipildymo viltimi.
Abiejų moterų susitikimo rezultatai staigmeningi. Elzbietą pasveikinusios „malonės pilnosios“ Marijos balsas sužadina senolės įsčiose esančio kūdikio pranašystę ir iš jos lūpų išsiveržia palaiminimai: „Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų ir palaimintas tavo įsčių vaisius“. „Laiminga įtikėjusi, jog išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta“.
Tuo metu Marija pripažindama savo Sūnaus mesijinę tapatybę ir savo, kaip motinos, misiją, kalba ne apie save, bet apie Dievą ir šlovina tikėjimo, vilties ir džiaugsmo kupina giesme, kuri giedama Bažnyčioje kas vakarą per mišparus. Tai – Magnificat giesmė.
Marija nesirenka apsisaugoti nuo pasaulio, ji nebijo pavojų ir to, ką mano kiti, o išeina susitikti su kitais.
Ši Dievą Išganytoją šlovinanti giesmė, anot popiežiaus, yra iškilmingas aktas, kuris yra Izraelio maldos sintezė ir išsipildymas. Giesmės turinys, supintas su bibliniais atgarsiais, liudija, kad Marija nenori giedoti vienu balsu, o bet susiderindama su protėviais.
Dėl velykinio turinio Magnificat giesmė virsta išganymo giesme, primenančia Izraelio išvadavimą iš Egipto vergijos. Marija gieda apie praeities malonę, tačiau ji – dabarties moteris, įsčiose nešioja ateitį.
Pirmojoje dalyje Magnificat giesmė šlovina Dievo veikimą per Mariją – mikrokosmą Dievo tautos, kuri visiškai laikosi sandoros; antroje dalyje apžvelgiamas Tėvo veikimas jo vaikų istorijos makrokosme, pasitelkiant tris raktinius žodžius: atmintis, gailestingumas, pažadas.
Viešpats, pasilenkęs prie mažosios Marijos, kad per ją padarytų „didžių dalykų“ ir kad ji taptų Viešpaties Motina, pradėjo gelbėti savo tautą nuo išėjimo iš tremties, atmindamas Abraomui pažadėtą visuotinį palaiminimą. Viešpats, visiems laikams ištikimas Dievas, išliejo sandorai ištikimai tautai nesibaigiančią gailestingosios meilės srovę „iš kartos į kartą“, o dabar apreiškia jo Sūnaus, pasiųsto išgelbėti tautą iš nuodėmių, išganymo pilnatvę.
Šitaip Velykos nuo Abraomo iki Jėzaus Kristaus ir iki tikinčiųjų bendruomenės atrodo kaip ta hermaneutinė (interpretacijos) kategorija, kuri leidžia suprasti visus buvusius išvadavimo momentus iki to, kurį laikų pilnatvėje įgyvendins Mesijas.
Šiandien, kvietė katechezės pabaigoje popiežius, melskime Viešpatį malonės, kad gebėtume įgyvendinti kiekvieną jo pažadą, priimtume Mariją į savo gyvenimą ir, mokydamiesi iš jos, suprastume, kad jog kiekviena siela, kuri tiki ir viliasi, pradeda ir gimdo Dievo žodį.
