Penktojo gavėnios sekmadienio Mišias popiežius aukojo pagrindinėje Valetos priemiesčio Florianos aikštėje – didžiausioje visoje Maltos saloje.
Homilijoje popiežius Pranciškus komentavo sekmadienio Evangeliją, pasakojančią, kaip fariziejai atvedė pas Jėzų moterį, sugautą svetimaujant, veidmainiškai norėdami jį įvaryti į teisinės kazuistikos pinkles ir taip sukompromituoti jo sekėjų akivaizdoje.
Pasak Pranciškaus, šitie klastingi personažai mus moko, kad ir į mūsų religingumą gali įsismelkti veidmainystės kirminas, pagunda pirštu rodyti į kitų žmonių ydas. Visais laikais ir visoms bendruomenėms gresia pavojus neteisingai suprasti Jėzų, skelbti jo vardą lūpomis, bet iš tikrųjų savo laikysena prieštarauti tam, ko jis moko. Toks pavojus dažnai gresia tiems, kurie laiko iškėlę vėliavas su kryžiumi.
Visais laikais ir visoms bendruomenėms gresia pavojus neteisingai suprasti Jėzų.
Tad kaipgi patikrinti, ar esame geri savo Mokytojo mokiniai? Pasitikrinkime savo žvilgsnį, sakė popiežius, pasitikrinkime, kaip žiūrime į savo artimą ir kaip žiūrime į save. Ar žiūrime taip, kaip šiandien mus moko Jėzus, t. y. gailestingai, ar smerkiame, kartais gal ir niekiname, kaip šios dienos Evangelijoje minimi kaltintojai, kurie save laikė Dievo gynėjais, nesuvokdami, kad trypia kitus žmones.
Iš tikrųjų tie, kurie mano, kad gina tikėjimą rodydami pirštu į kitus, gal jie ir vadovaujasi kažkokia religine vizija, tačiau jų vizija priešinga Evangelijai, nes joje stinga gailestingumo, kurio yra kupina Dievo širdis. Kad suprastume, ar esame geri savo Mokytojo mokiniai, taip pat turime pasitikrinti, kaip žvelgiame į save. Moters kaltintojai buvo įsitikinę, kad jiems nėra ko mokytis. Todėl mes visada savęs klauskime: ar mano laikysena, mano požiūris sutampa su Viešpaties požiūriu?
Toliau homilijoje popiežiaus kalbėjo apie pasikeitimą, įvykusį gailestingumo sulaukusios moters gyvenime. Galima manyti, kad ji, gavusi atleidimą, pati tapo atleidimo ir gailestingumo liudytoja.
„Viešpats nori, kad mes – jo mokiniai, mes – Bažnyčia, kuriai buvo suteiktas atleidimas, taptume nenuilstančiais susitaikymo liudytojais. Dievui nė vienas žmogus nėra nepataisomas. Dievas visada atleidžia, nesiliauja mumis tikėjęs ir visada mums suteikia galimybę pradėti iš naujo.
Toks yra Viešpats Jėzus. Ir mes būsime ištikimi jo sekėjai, jei nerodysime pirštais į kitų klaidas, bet stengsimės juos išklausyti, jei neatmesime niekinamų žmonių, jei nenusuksime savo žvilgsnio nuo tų, kurie yra laikomi paskutiniaisiais. To šiandien mus moko Jėzus savo pavyzdžiu, sakė Pranciškus Maltoje aukotų sekmadienio Mišių homilijoje.
