Trečiadienio rytą kalbėdamas bendrojoje audiencijoje dalyvavusiems piligrimams popiežius Pranciškus tęsė katechezę apie senatvę. Šį kartą jis priminė seno žmogaus maldą, kurią aptinkame 71-ojoje psalmėje: „Neatstumk manęs senatvėje; mano jėgoms senkant, nepalik manęs“ (Ps 71, 9).
Psalmėje girdima seno žmogaus malda kviečia mus susimąstyti apie tai, kas dedasi seno žmogaus širdyje. Jis atsimena per savo gyvenimą patirtus sunkumus, atsimena ir jį lydėjusį Dievo palaiminimą, kuris jam padėjo tuos sunkumus nugalėti arba iškęsti. O štai dabar jis jaučiasi silpnas, mato, kaip palaipsniui senka jėgos.
Popiežius sakė, kad savo silpnumo ir pažeidžiamumo konstatavimas senam žmogui tampa gana rimtu jo tikėjimo ir vilties išbandymu. O ką ir kalbėti apie tuos atvejus, kai iš vyresnio amžiaus žmonių apgaulės būdu atimamos jų santaupos ir jie paliekami be priežiūros, kai jie įžeidinėjami ir grasinimais reikalaujama, kad atsisakytų savo teisių.
Deja, gana dažnai iš pagyvenusių žmonių atimama autonomija, saugumas ar net jų turėtas būstas.
Kaip norėtumei, kad su tavimi būtų elgiamasi senatvėje, taip tu šiandien elkis su pagyvenusiais žmonėmis.
Pasak Pranciškaus, tokia laikysena pagyvenusių žmonių atžvilgiu yra mūsų visuomenėse išplitusios atmetimo kultūros bruožas. Paneigiamas ne tik senatvės orumas, bet net abejojama dėl seno žmogaus gyvenimo prasmingumo. Štai kodėl šiandien žmonės yra linkę slėpti savo silpnumą, ligą, amžių, senatvę.
Taip yra dėl to, kad silpnumas suvokiamas, kaip grėsmė prarasti orumą. Turėtų būti kaip tik priešingai, sakė popiežius. Iš senų žmonių visi turėtume mokytis, kaip priimti savo pažeidžiamumą, kaip patikėti save Viešpačiui ir šauktis jo pagalbos. Pavyzdį, kurį mums duoda seni žmonės, popiežius pavadino „silpnumo magisteriumu“, kuris atveria mūsų civilizacijai labai reikalingos reformos perspektyvą.
„Kiekvienas iš mūsų šiandien pagalvokime apie pagyvenusius savo artimuosius“, – prašė popiežius. „Kaip su jais bendraujame? Ar juos atsimename, lankome? Ar stengiamės, kad jiems nieko netrūktų? Ar juos gerbiame? O gal pašalinome iš savo gyvenimo visus vyresnio amžiaus artimuosius: motiną, tėvą, senelį, močiutę, dėdes, tetas, šeimos draugus? Ar einame pas juos ieškoti gyvenimo išminties? Atmink, kad ir tu būsi senas.
Senatvė ateina visiems. Kaip norėtumei, kad su tavimi būtų elgiamasi senatvėje, taip tu šiandien elkis su pagyvenusiais žmonėmis. Jie yra šeimos, žmonijos, tėvynės atmintis.“
Per Sekmines melskime vienybės ir taikos
Po katechezės popiežius paminėjo antradienį užbaigtą, Dievo Motinai Marijai skirtą gegužės mėnesį, ir artėjančias Sekmines.
„Vakar, baigiantis gegužės mėnesiui, į Dievo Motiną kreipėmės karštu taikos prašymu. Vienykimės su ja, laukdami naujų Sekminių, prašydami, kad Šventosios Dvasios dovana padėtų mums iš naujo atrasti dialogo ir vienybės kelius.“
