Melskimės, kad broliai ir seserys vienuoliai bei seminaristai bręstų savo pašaukimo kelyje per žmogiškąjį, pastoracinį, dvasinį ir bendruomeninį ugdymą ir kad jie būtų patikimi Evangelijos liudytojai.
Kiekvienas pašaukimas yra tarsi neapdorotas deimantas, kurį reikia nušlifuoti, nugludinti ir suformuoti visais aspektais. Geras kunigas, vienuolis ar vienuolė pirmiausia turi būti vyras arba moteris, suformuoti Viešpaties malonės.
Tai turi būti žmonės, suvokiantys savo ribotumą ir norintys gyventi maldos, Evangelijos liudijimo gyvenimą. Jų pasirengimas turi būti įvairiapusis, nuo pat seminarijos ir noviciato jis turi vykti palaikant artimą ryšį su kitų žmonių gyvenimu. Tai yra esminis dalykas.
Ugdymas nesibaigia pasiekus tam tikrą konkretų momentą, bet tęsiasi visą gyvenimą, metų metus, praturtindamas žmogaus intelektą, jausmus ir dvasią. Svarbus ir ugdymas gyvenimui bendruomenėje: bendruomeninis gyvenimas labai praturtina, net jei kartais jis gali būti sunkus. Gyventi kartu ir gyventi bendruomenėje nėra tas pats.
