Šeštadienio rytą popiežius Pranciškus vadovavo Vatikano Miesto Valstybės 95-ųjų teisminių metų inauguracijos iškilmėms, tačiau dėl bronchito kalbą perskaityti pavedė padėjėjui.
„Dėkoju jums visiems. Parengiau kalbą, bet girdite, kad dėl bronchito negaliu jos perskaityti”, – akivaizdžiai pavargęs ir užkimęs Pranciškus sakė Vatikano teisėjams, susirinkusiems Palaiminimų salėje.
Praėjusį šeštadienį ir pirmadienį 87 metų pontifikas dėl „lengvo gripo” atšaukė savo viešus pasirodymus. Po trečiadienio bendrosios audiencijos metu pasakytų žodžių, kuriuos taip pat perskaitė monsinjoras Filippo Ciampanelli (Filipas Čiampanelis), popiežius išvyko į Romos ligoninę „Gemelli Isola Tiberina” atlikti „diagnostinių tyrimų”.
Tačiau šeštadienį popiežius išlaikė pilną darbotvarkę, įskaitant kelis susitikimus su kurijos pareigūnais ir privačią audienciją su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu).
Vatikano teisėjams sakytoje kalboje popiežius pabrėžė drąsos dorybę, kuri, pasak jo, yra teisingumo pagrindas. Jis sakė, kad „derinama su tvirtumu, [drąsa] užtikrina pastovumą siekiant gėrio ir padaro žmogų pajėgų atlaikyti išbandymus”.
Pastebėdamas, kad „gerai organizuotose, gerai reguliuojamose ir instituciškai remiamose visuomenėse visada išlieka asmeninės drąsos poreikis susidūrus su įvairiomis situacijomis”, popiežius pabrėžė, kad drąsą pabrėžia „sveikas įžūlumas”.
Jei jos nėra, perspėjo popiežius, „rizikuojame pasiduoti rezignacijai ir galiausiai nepastebėti daugelio mažų ir didelių piktnaudžiavimų”.
Plėtodamas šį apmąstymą, Šventasis Tėvas pažymėjo, kad drąsa yra pagrindinė dorybė, leidžianti žmonėms įveikti sunkius vidinius ir išorinius išbandymus.
„Pagalvokime apie karų aukas ar tuos, kurie patiria nuolatinius žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant daugybę persekiojamų krikščionių. Šių neteisybių akivaizdoje Dvasia suteikia mums jėgų nepasiduoti, ji įkvepia mumyse pasipiktinimo ir drąsos: pasipiktinimo šių nepriimtinų realijų akivaizdoje ir drąsos bandyti jas pakeisti.”
„Drąsoje, – tęsė popiežius, – glūdi nuolanki jėga, kuri remiasi tikėjimu ir Dievo artumu ir ypatingu būdu pasireiškia gebėjimu veikti kantriai ir atkakliai, atmetant vidines ir išorines sąlygas, trukdančias siekti gėrio. Ši drąsa sutrikdo sugedusius ir, taip sakant, pastato juos į kampą, jų širdys uždaros ir užkietėjusios.”
Popiežius taip pat pažymėjo, kad drąsa nėra izoliuota dorybė, bet egzistuoja kartu su „apdairumu ir teisingumu”, kuriuos abu pabrėžia meilė. Šių dorybių sąsaja, pastebėjo popiežius, sudaro sveiko apsisprendimo pagrindą.
„Teisingumo vykdymą, – pridūrė popiežius, – parodo teismo ramybė, nepriklausomumas ir nešališkumas tų, kurie turi spręsti įvairiuose proceso etapuose. Geriausias atsakas yra tylus darbštumas ir rimtas atsidavimas darbui, kuris leidžia mūsų teismams autoritetingai ir nešališkai vykdyti teisingumą, užtikrinant tinkamą procesą, laikantis Vatikano sistemos ypatumų.”
