Rugsėjo 21 dieną popiežius Pranciškus vadovavo tradicinei bendrajai audiencijai, kurios pradžioje buvo perskaitytos eilutės iš „Apaštalų darbų“.
Skyrė dėmesio praėjusios kelionės apžalgai
„Tada, atvėręs lūpas, Petras pasakė: „Iš tiesų aš dabar suprantu, jog Dievas nėra šališkas. Jam brangus kiekvienos tautos žmogus, kuris jo bijo ir teisingai gyvena. Jis pasiuntė savo žodį Izraelio vaikams ir per Mesiją Jėzų paskelbė gerąją taikos naujieną. Šitas yra visų Viešpats“ (Apd 10, 34–36).
„Praėjusią savaitę, nuo antradienio iki ketvirtadienio, lankiausi Kazachstane, didžiulėje centrinės Azijos šalyje, kur vyko VII pasaulinių ir tradicinių religijų lyderių kongresas“, – rugsėjo 21 dienos bendrojoje audiencijoje priminė popiežius Pranciškus.
Trečiadienio susitikimą jis skyrė šios kelionės apžvalgai ir religinių lyderių susitikimo prasmei. Popiežius padėkojo Kazachstano valdžiai už jo priėmimą ir už religinių lyderių kongresų organizavimą, už šalies iniciatyvą būti susitikimų ir dialogo vieta, tad ir už buvimą taikos bei žmonių brolybės skatintoja. Ir religijos iš tiesų turi kurti pasaulį, kuriame klausomasi vienas kito ir gerbiamas visų skirtingumas.
Popiežius padėkojo Kazachstano vyriausybei
Popiežius padėkojo Kazachstano vyriausybei, kuri, atsikračiusi ateizmo jungo, siūlo civilizacijos kelią, sujungiantį politiką ir religiją, tačiau jų nesupainiojantį ir neatskiriantį, aiškiai pasmerkiantį fundamentalizmą ir ekstremizmą. Tai subalansuota ir jungianti laikysena.
Kongrese buvo aptarta ir patvirtinta deklaracija, kuri yra tarsi 2019 m. vasario mėnesį Abu Dabyje pasirašytos deklaracijos apie žmonių brolybę pratęsimas. Tai dar vienas žingsnis seniai prasidėjusioje kelionėje, pažymėjo popiežius, primindamas 1986 metų tarpreliginį susitikimą už taiką Asyžiuje, kurį sušaukė šv. Jonas Paulius II. Pranciškus paminėjo ir toliaregį Jono XXIII bei Pauliaus VI žvilgsnį, taip pat didžias kitų religijų figūras, kaip kad Mahatma Gandhi, primindamas, kad netrūko ir netoliaregės kritikos.
Ir kaip galime neprisiminti daugybės kankinių, įvairaus amžiaus, kalbų ir tautų vyrų ir moterų, kurie savo gyvybe sumokėjo už ištikimybę taikos ir brolybės Dievui? Žinome, jog iškilmingos akimirkos yra svarbios, tačiau tik kasdienis įsipareigojimas, konkretus liudijimas kuria geresnį pasaulį visiems, pridūrė popiežius.
Tęsdamas kelionės Kazachstane apžvalgą, jis priminė, kad taip pat susitiko su Kazachstano politikos, kultūros ir kitais visuomenės atstovais, su šiame krašte gyvenančia Bažnyčios bendruomene.
Norėtų padrąsinti Kazachstano pašaukimą būti susitikimo vieta
Susitikime su visuomenės atstovais, pažymėjo Pranciškus, jis norėjo padrąsinti Kazachstano pašaukimą, apspręstą geografijos ir istorijos aplinkybių, būti susitikimo vieta: čia gyvena apie penkiasdešimt etninių grupių, kurios kalba aštuoniasdešimčia kalbų. Jis taip pat palinkėjo eiti vis brandesnės ir į visos visuomenės poreikius atsiliepiančios demokratijos kūrimo keliu. Tai sunkus uždavinys, kurio įvykdymui reikia laiko, tačiau jau dabar galima pripažinti įvairius pozityvius Kazachstano pasirinkimus, įskaitant branduolinių ginklų atsisakymą (šiandien vėl girdime apie beprotišką jų panaudojimą), žingsnius energetikos ir aplinkos politikose.
Pasak popiežiaus Pranciškaus, susitikime su katalikų bendruomene jam buvo malonu pamatyti laimingų, entuziastingų ir linksmų žmonių. Nors katalikų didžiulėje Kazachstano teritorijoje yra nedaug, tai nereiškia, kad jie negali duoti evangelinių vaisių: priešingai, mažumas gali būti palaiminimas, kuris moko pasikliauti Dievu, o ne žmogiškais dalykais, skatina bendradarbiavimą su kitų konfesijų krikščionimis ir brolystę su visais. Kazachstano tikinčiųjų bendruomenė yra maža, tačiau ne uždara. Ji nelindi gynybinėse pozicijose, bet yra atvira ir pasitikinti Šventosios Dvasios, pučiančios kur nori ir kaip nori, veikimu.
religijos iš tiesų turi kurti pasaulį, kuriame klausomasi vienas kito ir gerbiamas visų skirtingumas.
„Prisiminėme šventosios Dievo tautos kankinius, vyrus ir moteris, kurie tiek daug kentėjo dėl tikėjimo per ilgą persekiojimų laikotarpį“, – pridūrė popiežius. Pasak jo, Mišios katalikų bendruomenei, sutapusios su Šventojo Kryžiaus švente, vyko Nur Sultano parodų rūmuose, itin modernios architektūros apsuptyje. Pasaulyje, kuriame susipina progresas ir regresas, Kristaus Kryžius išlieka išganymo inkaru ir vilties ženklu, kuris nenuvilia, nes remiasi gailestingo ir ištikimo Dievo meile.
„Jam dėkojame už šią kelionę ir meldžiamės, kad ji duotų gausių vaisių Kazachstano ateičiai ir piligrimų Bažnyčios gyvenimui šioje šalyje“, – sakė popiežius Pranciškus rugsėjo 21 d. bendrojoje audiencijoje.
Pasaulinė Alzheimerio ligonių diena
Bendrosios audiencijos pabaigoje popiežius Pranciškus priminė, jog tądien minima Pasaulinė Alzheimerio ligonių diena, pasidalijo savo telefoniniu pokalbiu su kardinolu K. Krajewskiu, kuris jo vardu nuvežė humanitarinę pagalbą ir aplankė įvairias Ukrainos vietoves, įskaitant prie Iziumo atrastas bendras kapavietes.
„Šiandien minima Pasaulinė Alzheimerio ligos diena – tai liga, kuria serga daugybė žmonių, kurie dėl jos dažnai nustumiami į visuomenės užribį, – sakė popiežius Pranciškus. – Melskimės už Alzheimerio liga sergančius ligonius, jų šeimas ir tuos, kurie jais meiliai rūpinasi, kad jie sulauktų vis didesnės paramos ir pagalbos“. Popiežius taip pat pasveikino Šv. Petro aikštėje buvusią ligonių asociacijos delegaciją, atstovaujančią tiems, kuriems taikomas hemodializės gydymas ir buvo transplantuoti organai.
