Ką tik pasibaigusios Pasaulio jaunimo dienos Lisabonoje ir kitų artimiausių popiežiaus kelionių planai, malda už taiką, nepilnamečių seksualinio išnaudojimo problema – šiomis temomis popiežius Pranciškus kalbėjo atsakydamas į žurnalistų klausimus sekmadienio vakarą iš Lisabonos į Romą skrendančiame lėktuve.
Pirmasis klausimas: kodėl popiežius Fatimoje nekalbėjo maldos už taiką, numatytos oficialioje vizito programoje? Pranciškus patikino, kad jis meldėsi Dievo Motinai už taiką, meldėsi asmeniškai, tyliai, nes nenorėjo, kad tai sulauktų didelio atgarsio. „Mes turime nuolat kartoti maldą už taiką“, – sakė Pranciškus, primindamas, kad šios maldos pati Dievo Motina prašė Fatimoje apsireiškusi per Pirmąjį pasaulinį karą.
Kitas klausimas buvo susijęs su neseniai Portugalijoje paskelbta ataskaita apie nepilnamečių seksualinio išnaudojimo atvejus per pastaruosius kelis dešimtmečius. Buvo atkreiptas dėmesys ir į per šią kelionę įvykusį popiežiaus susitikimą su išnaudojimo aukomis. Popiežius sakė, kad Lisabonoje įvykęs susitikimas su žmonėmis, nukentėjusiais nuo dvasininkų, jam buvo labai svarbus. Jis pabrėžė, kad Bažnyčia negali apeiti šio problemos. Negali būti jokios tolerancijos tokiems nusikaltimams, tačiau būtina veikti sistemiškai, ramiai, visada atsimenant nuketėjusiųjų skausmą.
Per spaudos konferenciją lėktuve popiežiaus buvo klausiama, kodėl jis iki galo neperskaitė daugumos šiai kelionei parengtų kalbų, o pakeitė jas spontaniškomis improvizacijomis. Popiežius gerokai sutrumpino homilijas ir kalbas siekdamas, kad jos būtų kuo aiškesnės ir suprantamesnės. Popiežius atkreipė dėmesį, kad jaunimas nemėgsta ilgų kalbų. Homilija turi būti trumpa, aiški, turi skelbti aiškią žinią.
Popiežius atkreipė dėmesį, kad jaunimas nemėgsta ilgų kalbų. Homilija turi būti trumpa, aiški, turi skelbti aiškią žinią.
Klausiamas, kodėl artimiausiu metu keliaus tik į Marselį, bet nelankys visos Prancūzijos katalikų, Pranciškus paaiškino, kad vizitas Marselyje turi labai konkretų tikslą – dalyvauti Viduržemio jūros baseino šalių vyskupų susitikime, skirtame migracijos problemoms, ypač Šiaurės Afrikoje likimo valiai paliktų migrantų dramai.
„Šiaurės Afrika yra tapusi didžiausiomis kapinėmis“, – sakė Pranciškus. Jis taip pat paaiškino, kad planuodamas keliones pirmiausia renkasi mažas šalis, mažas tikinčiųjų bendruomenes. Dideles šalis, tokias, kaip Prancūzija ar Ispanija, jis palieka vėlesniam laikui.
Vokietijos katalikų žinių agentūros KNA korespondentė klausė, kaip paaiškinti neatitikimą tarp tvirtinimo, kad Bažnyčia yra atvira visiems, ir fakto, kad ne visi joje turi vienodas teises ir galimybes. Popiežius atsakė, kad Bažnyčia yra atvira visiems, tačiau egzistuoja taisyklės, pagal kurias ji gyvena. Bažnyčia yra motina ir priima kiekvieną, yra atvira visiems: ligoniams ir sveikiesiems, seniems ir jauniems, negražiems ir gražiems, geriems ir blogiems. Tačiau kas kita yra vykdyti tarnystę Bažnyčioje, žingsnis po žingsnio lydėti žmones šventumo keliu.
Toliau kalbėdamas apie ką tik pasibaigusias Pasaulio jaunimo dienas Lisabonoje, popiežius pabrėžė, kad jos buvo ketvirtosios per jo pontifikatą ir geriausiai surengtos. „Iš tų, kurias mačiau, šios buvo geriausiai parengtos“, – sakė Pranciškus. Jis taip pat dar kartą pabrėžė dialogo tarp jaunų ir senų žmonių, tarp senelių ir vaikaičių svarbą. „Šis dialogas yra svarbus, ne mažiau svarbus už tėvų ir vaikų dialogą.“
