Duodamas interviu buvusiam Vatikano komunikacijos dikasterijos prefektui Dario Edoardo Vigano, sekmadienį paskelbtam daugelyje Italijos leidinių, įskaitant „La Repubblica“ ir „Corriere della Sera“, Pranciškus sakė, kad jo tėvai, italų imigrantai, supažindino jį su italų kinu, taip pat opera. „Gebėjimą suprasti kino kultūrą perėmiau iš savo tėvų. Tai mano vaikystės prisiminimų dalis. Tėvai išmokė mane vertinti meną“, – pasakojo Pranciškus.
Kinematografijoje jie ypač pabrėžė neorealistų darbą. „Būdamas 10–12 metų žiūrėjau visus filmus su Anna Magnani. Neorealizmo filmai formavo mūsų sielą, mokė pažvelgti į realybę kitomis akimis. Mums, Argentinos vaikams, šie filmai buvo svarbūs, nes jie padėjo mums suprasti karo tragediją. Buenos Airėse apie ją žinojome tik iš Italijos, Lenkijos, Vokietijos emigrantų“, – pasakojo pontifikas. „Šis neorealistų požiūris pažadina sąžinę. Jie galėjo ne tik pažvelgti į istoriją, bet ir į širdis “, – tęsė jis.
Pranciškus paminėjo italų režisierių Vittorio De Sica, taip pat Federico Fellini ir jo filmą „La strada“ („Kelias“, 1954), kuriuos jis „myli labiausiai“. „Šis filmas man yra labai artimas. Fellini mokėjo suteikti šviesos paskutiniams ir nuskriaustiesiems “, – mano Romos Katalikų Bažnyčios vadovas.
