Penki kardinolai paprašė popiežiaus Pranciškaus patikslinti kai kuriuos jo mokymo aspektus. Tikėjimo mokymo dikasterija paskelbė popiežiaus atsakymus į pareikštas abejones.
Popiežiui – apaštalo šv. Petro įpėdiniui – tenka didžiausia atsakomybė už tikėjimo paveldo saugojimą ir perdavimą. Jei Bažnyčios ganytojams kyla neaiškumų dėl kai kurių tikėjimo tiesų interpretavimo, jie gali kreiptis į Šventąjį Sostą ir paprašyti paaiškinimo. Į pateiktus klausimus Šventojo Sosto dikasterijos atsako vadinamąja „responsa ad dubia“ (atsakymų į abejones) forma. Prieš porą mėnesių penki kardinolai pateikė tokių klausimų pačiam popiežiui Pranciškui.
Kardinolai Walteris Brandmuelleris, Raymondas Leo Burke’as, Juanas Sandovalis Iniguezas, Robert‘as Sarah ir Josephas Zen Ze-kiunas pateikė popiežiui penkis klausimus, kuriuose prašoma paaiškinti keletą dalykų, susijusių su Apreiškimo aiškinimu, tos pačios lyties asmenų sąjungų laiminimu, sinodiškumu kaip Bažnyčios grindžiamuoju matmeniu, kunigystės šventimų teikimu moterims ir atgaila kaip būtina sakramentinio išrišimo sąlyga.
Pirmasis dubium: ar Dieviškasis Apreiškimas gali būti naujai aiškinamas remiantis kultūriniais pokyčiais?
Popiežius atsako, kad Apreiškimas yra nekintamas ir visada įpareigojantis, tačiau Bažnyčia turi nuolankiai pripažinti, kad Apreiškimo turtingumas yra neišsemiamas ir vis gilėja jo supratimas. Kultūriniai pokyčiai ir nauji istorijos iššūkiai nekeičia Apreiškimo, bet gali paskatinti mus geriau išreikšti kai kuriuos jo turtingumo aspektus.
Antrasis dubium: ar pastaruoju metu atsiradusi plintanti tos pačios lyties asmenų sąjungų laiminimo praktika suderinama su Apreiškimu ir Bažnyčios mokymu?
Pranciškus atsako, kad Bažnyčia turi labai aiškią santuokos sampratą: tai neišardoma vyro ir moters sąjunga. Kitos sąjungos formos negali būti vadinamos „santuoka“ griežtąja šio žodžio prasme. Dėl to neleistinos jokios apeigos ar sakramentalijos, kurios galėtų prieštarauti šiam įsitikinimui ir sudaryti įspūdį, kad pripažįstama santuoka tai, kas nėra santuoka. Tačiau tuo pat metu santykiuose su žmonėmis visada reikia vadovautis pastoracine meile, kuri turi persmelkti visus ganytojų sprendimus ir nuostatas. Jie negali būti teisėjai, kurie tik neigia, atmeta, išskiria. Jei žmonės prašo, reikia su pastoraciniu įžvalgumu pamąstyti ar gali būti kitų palaiminimo formų, kurios neperteiktų klaidingos santuokos sampratos. Juk kai žmogus prašo palaiminimo, jis išreiškia Dievo pagalbos prašymą, kad galėtų gyventi geriau, pasitikėjimą Tėvu.
Kitos sąjungos formos negali būti vadinamos „santuoka“ griežtąja šio žodžio prasme. Dėl to neleistinos jokios apeigos ar sakramentalijos, kurios galėtų prieštarauti šiam įsitikinimui ir sudaryti įspūdį, kad pripažįstama santuoka tai, kas nėra santuoka.
Trečiasis dubium: ar sinodiškumas yra „konstitucinis Bažnyčios matmuo“?
Atsakydamas į šią abejonę Pranciškus pastebi, kad jau pats faktas, kad kardinolai klausia, o popiežius atsako liudija apie sinodiškumą. Aukščiausią valdžią Bažnyčioje vykdo popiežius ir jo vadovaujama vyskupų kolegija, tačiau pastarieji popiežiui užduoti klausimai rodo, kad kardinolai jaučia poreikį dalyvauti, laisvai reikšti savo nuomonę ir bendradarbiauti, taip patys reikalaudami tam tikros sinodiškumo formos vykdant popiežiaus tarnystę.
Ketvirtasis dubium dėl kai kurių ganytojų ir teologų skelbiamo įsitikinimo, kad kunigystės šventimai gali būti teikiami moterims.
Šiuo klausimu Pranciškus primena popiežių Joną Paulių II, kuris „galutinai“ patvirtino, jog neįmanoma teikti kunigystės šventimų moterims. Vis dėlto Pranciškus pastebi, kad nėra pakankamai aiškiai ir autoritetingai apibrėžta pati „galutinio“ pareiškimo sąvoka. Dėl to, nors galioja reikalavimas, kurio visi privalo laikytis, negalima drausti, kad moterų kunigystės klausimas būtų tyrimų objektas.
nors galioja reikalavimas, kurio visi privalo laikytis, negalima drausti, kad moterų kunigystės klausimas būtų tyrimų objektas.
Penktasis dubium: kaip suderinti popiežiaus Pranciškaus žodžius, kad „atleidimas yra žmogaus teisė“ ir jo dažnus raginimu nuodėmklausiams, kad atleidimas būtų suteikiamas visiems ir visada, su atgaila kaip būtina sakramentinio išrišimo sąlyga?
Popiežius patvirtina, kad atgaila yra būtina sąlyga sakramentiniam išrišimui gauti, tačiau jis pakartoja, kad Susitaikinimo sakramentas neturi būti suvokiamas kaip muitinė ir jame nėra vietos jokiems matematiniams skaičiavimams. Nuodėmklausiai yra ne sakramento šeimininkai, bet nuolankūs jo teikėjai. Pasak Pranciškaus, pats atėjimo išpažinties faktas yra simbolinė atgailos ir dieviškosios pagalbos prašymo išraiška.
