„Visi. Žmonija kelyje“ – taip vadinasi Apaštalinėje bibliotekoje Vatikane įrengta nuolatinė paroda, kurią atidarė pats popiežius.
Pirmasis parodos pavadinimo žodis „Visi“ italų kalba („Tutti“) yra aiški nuoroda į paskutiniąją popiežiaus Pranciškaus encikliką „Fratelli tutti“ apie žmonių brolybę ir socialinę draugystę. Joje analizuojami įvairios prigimties – nuo ekonominių iki pasaulėžiūrinių – reiškiniai, kurie trukdo žmonėms suvokti vienas kitą kaip brolį arba seserį ir praktikuoti brolybę. Siūlomos gairės ir įžvalgos, kaip pakeisti tokią situaciją, nes vis tampriau susijusiame, globaliame pasaulyje žmonių brolybė yra būtina prielaida, kad mūsų ateitis būtų iš tiesų žmogiška.
Naujosios Apaštalinės bibliotekos nuolatinės parodos autorius yra žinomas šiuolaikinio meno atstovas Italijoje Pietro Ruffo (Pietras Ruffo), kuris savo eksponuojamose darbuose ėmėsi sudėtingo uždavinio – susieti enciklikos „Fratelli tutti“ temas ir Apaštalinės bibliotekos paveldą. Galima priminti, kad popiežiams priklausanti Apaštalinė biblioteka yra viena iš svarbiausių pasaulio kolekcijų, dokumentuojanti daugybės tautų, žmonių šeimos, kelionę per amžių bėgį.
„Iš tokios bibliotekos reikia tikėtis įsipareigojimo įgyvendinti tai, ką popiežius Pranciškus pranašiškai vadina susitikimo kultūra. Kad knygos susitiktų su skaitytojais naujais būdais. Kad pažinimas, saugomas kaip atmintis, susitiktų su klausimais, kuriuos iškelia ši diena. Kad istorija susitiktų su dabartimi ir atvertų naujas perspektyvas ne vien apie tai, kas esame, bet ir apie tai, kas galime būti“, – komentavo kardinolas José Tolentino de Mendonça (Chosė Tolentinas de Mendoca) Katalikų Bažnyčios archyvaras ir bibliotekininkas, atsakingas už Apaštalinę biblioteką.
„Apaštalinei bibliotekai susitikti su Pietro Ruffo reiškia ne vien pažinti šiuolaikinį tarptautinės svarbos menininką ir parodyti jam kai kuriuos mūsų lobius, bet ir galimybę būti pamatytiems kitokiomis akimis, įgyti naują perspektyvą apie save pačius, apie tai, ką turime. Iš naujo pamatėme turėtus kūrinius, įsigijome senų ir naujų, praturtinančių Vatikano kolekciją. Kaip Pietro Ruffo nebėra toks pat, kokį sutikome prieš keletą mėnesių, taip ir mes jaučiame, jog esame kitokie, – tokiai senai institucijai kaip mūsų tai svarbus jausmas“, – sako mons. Cesare Pasini (Čezarė Pasinis), Apaštalinės bibliotekos prefektas.
Susidūrimas su neapsakomu Vatikano apaštalinės bibliotekos paveldu man virto žinojimo, geografijos, žmonijos istorijos kelione. (Pietro Ruffo)
Didelę Pietro Ruffo darbų dalį sudaro žemėlapiai. Tačiau menininko kartografija nėra skirta tiksliam geografiniam pavaizdavimui, objektyviam paviršių aprašymui. Ji alegoriniu būdu išreiškia keliautojų ir stebėtojų idealus, lūkesčius, įsitikinimus, troškimus. Kartais protestą ar neviltį.
Vienas iš parodos „Visi. Žmonija kelionėje“ eksponatų yra unikalus 17 amžiaus Osmanų imperijos keliautojo ir rašytojo Evliya Çelebi (Evlija Čelebi) žemėlapis, šešių metrų ilgio, įterptas į specialią Pietro Ruffo sukurtą instaliaciją.
Lapkričio 8-ąją kardinolas José Tolentino de Mendonça, Katalikų Bažnyčios archyvaras, parodą išsamiai pristatys žurnalistams. Parodą iki vasario 25-osios trečiadienio ir ketvirtadienio popietėmis galės pamatyti kiekvienas Romos lankytojas, rezervavęs bilietus Apaštalinės bibliotekos interneto svetainėje.
Galima pridurti, kad Apaštalinės bibliotekos ištakos siekia IV amžių. Popiežių archyvai nuo seniausių laikų turėjo didelę vertę, kitos bibliotekos prašydavo čia esančių dokumentų nuorašų, čia atvykdavo įvairių laikotarpių eruditai.
XVI amžiaus antroje pusėje popiežių archyvų kolekcijos buvo sutvarkytos ir reglamentuotos, kitaip tariant, įgijo stabilią ir modernią bibliotekos formą. Apaštalinės bibliotekos lobynai, kuriuose saugomas visai žmonijai svarbus paveldas, yra Bažnyčios tarnystė žmonijos kultūrai ir mokslininkams iš viso pasaulio. Šimtų tūkstančių archyvo dokumentų sisteminimas ir svarbiausių dokumentų skaitmeninimas yra šios tarnystės tąsa.
