Popiežius sekmadienio, rugsėjo 22-osios, vidudienio kreipimesi prieš „Viešpaties angelo“ maldą kvietė atpažinti Jėzų mažutėliuose.
Visi mes gyvename, nes buvome priimti, tačiau galios siekimas mus verčia užmiršti šią tiesą. Tuomet tampame dominuojančiais, o ne tarnaujančias – pirmieji, kurie nuo to nukenčia, yra paskutinieji: mažutėliai, silpnieji ir vargšai, sakė popiežius priminęs sceną iš XXV eilinio sekmadienio Evangelijos skaitinio, kuriame pasakojama, kaip apaštalai susigėdo Jėzui pasiteiravus, apie ką šneka?
Jėzus mokiniams buvo ką tik papasakojęs apie priartėjusią jo kančią ir mirtį – jis bus atiduotas žmonėms ir nužudytas, bet po trijų dienų prisikels. Tačiau jo mokiniai svarstė apie ką kitą ir, kai Jėzus pasiteiravo, apie ką kalbėjosi, jie nutilo, neatsakė, nes jie ginčijosi, kuris iš jų didžiausias. Jėzus visai atvirai pakomentavo jų kalbas pažymėdamas, kad „jei kas trokšta būti pirmas, tebūnie paskutinis ir visų tarnas!“ „Nori būti didelis? Tapk mažu, visų tarnu“, – pridūrė Pranciškus ir patikino, kad Jėzus moko, kad tikroji galia yra ne dominavimas, o tarnavimas silpniausiems.
Būtent todėl Jėzus, „paėmęs mažą vaiką, pastatė tarp jų ir, apsikabinęs jį, pasakė: „Kas dėl manęs priima tokį vaikelį, tas priima mane“. Vaikas turi ne galią, o poreikius. Kai rūpinamės žmogumi, pripažįstame, kad žmogui visuomet reikia gyvenimo, pažymėjo Pranciškus ir tęsė:
„Kai Jėzus buvo atiduotas žmonėms, jį pasitiko ne apkabinimas, o kryžius. Tačiau Evangelija išlieka gyvas vilties kupinas žodis: tasai, kuris buvo atmestas, prisikėlė; jis – Viešpats!“
„Šį sekmadienį klauskime savęs: ar sugebu atpažinti Jėzaus veidą mažutėliuose? Ar pasirūpinu artimu, tarnauju dosniai? Ar padėkoju tam, kuris pasirūpina manimi? Kartu melskime Švč. M. Mariją, kad taip, kaip ji, būtume ne pagyrūnai, bet pasirengę tarnauti.
