Iš Vokietijos Romos Katalikų Bažnyčios sklinda triukšmas. Susirūpinusių katalikų teigimu, popiežiaus Pranciškaus inicijuotas procesas „Link sinodinės Bažnyčios“ – skirtas dvejus metus išklausyti visų Romos katalikų tikinčiųjų balsą – naudojamas liberaliajai darbotvarkei diegti. Susirūpinę katalikai teigia: „Bažnyčia linksta į protestantizmą: tikintieji savarankiškai aiškina Bibliją ir atmeta Bažnyčios autoritetą“.
Susirūpinusių katalikų grupė, susibūrusi į manifestą „Neues Anfang“ („Nauja pradžia“), popiežiui įteikė 6000 parašų. Jie nerimauja, kad piktnaudžiavimo skandalai Katalikų Bažnyčioje naudojami kaip proga suabejoti pačios Bažnyčios autoritetu ir atvirai pasisakyti už moterų įšventinimą į kuniges bei homoseksualų ir transseksualų priėmimą.
Vokietijos vyskupai 2019 m. Vokietijoje sukūrė „Sinodo kelią“, reaguodami į visame pasaulyje vykstantį procesą, kurį 2023 m. spalį vainikuos tarptautinis vyskupų sinodas. „Sinodas“ iš lotynų kalbos reiškia „einantis kartu“. Tačiau Vokietija eina savo keliu. 230 platformos „Sinodo kelias“ narių diskutuoja šiomis temomis: dvasininkų piktnaudžiavimas valdžia, celibatas, katalikiška seksualinė moralė ir moterų dalyvavimas bažnytinėse tarnystėse ir pareigose.
Moterų padėtis kelia iššūkį Romai. Nuo 1994 m. apaštališkojo rašto „Ordinatio sacredotalis“ mokymas buvo toks: „Bažnyčia neturi jokios galios suteikti moterims kunigystės įšventinimų.“ Tai netrukdo popiežiui aktyviai skatinti moterų didesnį dalyvavimą Bažnyčios gyvenime įvairiais paskyrimais Romos kurijoje.
Manifeste taip pat pasisakoma už svarbią moterų vietą visuose Bažnyčios lygmenyse, įskaitant valdymo funkcijas. „Jų potencialas dar toli gražu neišsemtas“, cituojamas popiežius Pranciškus. Tačiau apie įšventinimą į pareigas neturėtų būti nė kalbos.
Stebėtina, kad protestantizmas dabar nurodomas kaip „Sinodo kelio“ kaltininkas. Pasak Karl Heinz Menke (Karlo Heinco Menkės), Liuteris Bibliją skaitė savarankiškai. Jo veiksmai vėliau paskatino Apšvietą ir modernizmą. Konservatyvusis Kelno kardinolas Woelki (Violkis) apie sinodinį kelią kalba kaip apie „kvaziprotestantišką Bažnyčios parlamentą“.
Protestantizmas iš dalies minimas dėl to, kad dauguma pasaulio protestantų bažnyčių visas bažnytines pareigas atvėrė moterims.
Manifeste taip pat pasisakoma už svarbią moterų vietą visuose Bažnyčios lygmenyse, įskaitant valdymo funkcijas.
Tuo tarpu manifeste „Neues Anfang“ raginama reformuotis. Iniciatoriai jaučiasi susiję su popiežiaus Pranciškaus propaguojama „naująja pasaulio evangelizacija“. Manifeste priekaištaujama, kad progresyvistai visiškai ignoruoja misiją ir evangelizaciją, ir nori tik skatinti savo darbotvarkę.
Stebina tai, kad Nyderlandai laikomi įspėjamuoju pavyzdžiu, sako buvęs Romos kurijos veikėjas kardinolas Walter Kasper (Valteris Kasperis). Vatikano II Susirinkimas (1962-1965 m.) Nyderlanduose buvo panaudotas kaip proga savavališkai panaikinti celibatą per prieštaringai vertinamą „Noordwijkerhout“ pastoracinį susirinkimą (1968-1970 m.). Vyskupai nesipriešino, todėl Roma įsikišo į Nyderlandų Bažnyčios procesus, paskirdama ortodoksinius vyskupus, tokius kaip Simonis ir Gijsenas.
Iniciatoriai jaučiasi susiję su popiežiaus Pranciškaus propaguojama „naująja pasaulio evangelizacija“.
Ar tai pasikartos? Popiežius Pranciškus Vokietijos Bažnyčiai jau aiškiai pasakė, kad sinodas nėra parlamentas, kuriame klausimai sprendžiami balsuojant. Manifeste įspėjama, kad Vokietijos kelias nutraukia vienybę su Visuotine Bažnyčia ir veda į schizmą.
Dienraščio „Die Tagespost“ vyriausiasis redaktorius Guido Horst (Guidas Horstas), reaguodamas į manifesto pristatymą, sakė, kad popiežius priėmė dokumentą „su dideliu susidomėjimu“.
„Susitikime Pranciškus aiškiai padrąsino šią iniciatyvą ir išreiškė norą užmegzti dialogą su Vokietijos vyskupais. Beje, terminas protestantizmas nėra skirtas polemiškai diskvalifikuoti mūsų brolius krikščionis protestantus. Tai rimtas klausimas: ar Katalikų Bažnyčia Vokietijoje ieškos savo stiprybės tikroje reformacijoje, paremtoje Kristumi ir susijusioje su Petro sostu, ar taps grynai pasaulietinių interesų įrankiu? Ant kortos pastatyta Katalikų Bažnyčios ir tikrosios reformos ateitis.“
