Popiežiškosios gyvybės akademijos narys Roberto Dell’Oro (Robertas Deloro) kritikavo Dobbso sprendimą, kuriuo panaikinta „Roe prieš Wade’ą” įtvirtinta griežta abortų įteisinimo apsauga.
R. Dell’Oro yra moralinės teologijos profesorius ir Omeilio bioetikos katedros vedėjas Lojolos Merimonto universitete, jėzuitų institucijoje. Jis teigia, kad birželio 24 d. Aukščiausiojo Teismo sprendimas byloje „Dobbs prieš Jackson Women’s Health Organization” dėl abortų pažeidžia demokratinės asmens laisvės ir pagarbos pagrindinei moters autonomijai normas, o tai prilygsta „totalitarizmui”.
Jo nuomonė rodo, kad JAV katalikų, pasisakančių už gyvybę, ir popiežiškosios institucijos, iš pradžių įsteigtos su stipria už gyvybę pasisakančia misija, narių nuomonės išsiskyrė. Praėjusią savaitę į Popiežiškąją akademiją buvo paskirta ekonomistė Mariana Mazzucato (Marijana Macukata), kuri atvirai pasisako už teisę į abortus.
R. Dell’Oro, kalbėdamas spalio 12 d. universiteto renginyje Los Andžele, išreiškė pritarimą abortų uždraudimui jau pirmajame nėštumo trimestre arba bent jau tada, kai negimęs vaikas gali jausti skausmą, t. y. maždaug 16 nėštumo savaitę.
Nors Dobbso sprendimas leidžia šiuos draudimus valstijų lygmeniu ir grąžina abortų teisę į valstijų rankas, R. Dell’Oro nuomone, sprendimas vis tiek buvo ydingas.
„Esant galimam konfliktui tarp moters teisės į autonomiją ir valstybės teisės spręsti dėl jos nėštumo ateities, Dobbso sprendime antroji pusė yra svarbesnė už pirmąją, atmetant bet kokią moters ,asmeninės laisvės’ erdvę, net ir išprievartavimo ar incesto atvejais”, – sakė R. Dell’Oro per Omeilio katedros paskaitą „Konfrontuojant su Dobbso sprendimu: Pokalbis apie abortų teisėtumą”.
R. Dell’Oro taip pat yra renginį pristačiusio universiteto Bioetikos instituto direktorius. Institutas suteikia bioetikos magistro laipsnį ir magistro sertifikatus, taip pat moko medicinos specialistus, mokslininkus, ligoninių administratorius, kapelionus ir socialinius darbuotojus apie etikos problemas.
Vėliau, duodamas interviu krikščioniškam portalui, R. Dell’Oro pabrėžė, kad jo pastabos universiteto diskusijoje buvo skirtos abortų teisėtumui, o ne jų moralumui.
R. Dell’Oro, vienas iš trijų renginio pranešėjų, diskusijoje teigė, kad visiškas moralinis veiksnumas apibrėžia piliečio statusą „sekuliarioje, demokratinėje santvarkoje”, todėl, nepripažįstant „moterų laisvei svarbių aspektų”, kyla pavojus, kad daugiau nei pusė visuomenės gali apriboti „visavertį demokratinį dalyvavimą”.
Moterims primesti pasirinkimą dėl klausimų, kurie priklauso jų intymiausiai sričiai, kelia grėsmę, kad bus pažeistas jų, kaip asmenų, kūno ir kitoks integralumas.
„Moterims primesti pasirinkimą dėl klausimų, kurie priklauso jų intymiausiai sričiai, kelia grėsmę, kad bus pažeistas jų, kaip asmenų, kūno ir kitoks integralumas”, – sakė jis.
„Tai taip pat kenkia pagrindiniams tolerancijos visuomenės moralinių požiūrių pliuralizmui reikalavimams. Asmeninio gyvenimo klausimais demokratija skiriasi nuo totalitarinio režimo tuo, kad ji maksimaliai padidina, o ne apriboja visų piliečių, įskaitant moteris, asmeninės laisvės erdvę”, – sakė R. Dell’Oro.
Jo tokios pastabos sulaukė griežtos kritikos iš Teresos Collett (Teresos Kolet), Sent Tomo universiteto teisės profesorės, kuri buvo viena iš autorių, parengusių amicus santrauką moterų mokslininkių, kurios Dobbs byloje prašė Aukščiausiojo Teismo panaikinti Roe, vardu.
„Profesorius, akcentuodamas pasirinkimą ir pliuralizmą, ignoruoja tai, kad demokratinė respublika gali egzistuoti tik tuo atveju, jei ji gina pagrindines žmogaus teises, iš kurių svarbiausia yra teisė į gyvybę, kuri turi apimti bent jau teisę būti apsaugotam nuo mirtino kitų asmenų smurto”, – sakė T. Collett žurnalistams.
„Nei pliuralizmas, nei rėmimasis ,pasirinkimu’ nepaneigia šios pagrindinės politinės tikrovės, – sakė ji. – Kaip pliuralizmas nepateisina valstybės abejingumo infanticidui ar vaikų aukojimui, net jei jis prisidengia religijos laisve, taip jis nepateisina ir abortų leidimo, jei nėra ypatingų aplinkybių, kai nėštumas kelia grėsmę motinos fizinei gyvybei.”
Atsakydamas į paklausimus apie savo pastabas, R. Dell’Oro savo poziciją apibūdino kaip teisinį kompromisą.
„Tikiuosi, kad mano, kaip etikos specialisto, asmeninė pozicija nėra paprasčiausiai suvedama į kompromisinę poziciją, kurią išreiškiau teisės atžvilgiu”, – sakė jis.
