2022 m. rugsėjo 21 d. vakare Ukraina iš Rusijos nelaisvės grąžino 215 žmonių, iš jų 108 – iš Azovo pulko. Tai didžiausias Ukrainos ir Rusijos apsikeitimas belaisviais nuo vasario 24 d.
Žinoma, kad prie derybų dėl mainų prisijungė Turkija, Saudo Arabija ir JT. Tačiau buvo ir tokių, kurių dalyvavimas nėra toks akivaizdus. Ypač popiežius Pranciškus, praneša ukrainiečių portalas CREDO.
Dienraštis „Ukrayinska Pravda” teigia, kad popiežius asmeniškai suvaidino svarbų vaidmenį mainų procese, taip pat turėjo įtakos tam, kad žlugo paskelbtas „azoviečių”, kurie turėjo būti uždaryti į narvus, teismas.
„Pas mane atvyko keli Ukrainos pasiuntiniai… Taip pat atvyko už apsikeitimą belaisviais atsakingas kariuomenės vadas ir prezidento Zelenskio patarėjas religijos klausimais. Šį kartą jie man atnešė daugiau kaip 300 belaisvių sąrašą. Jie paprašė manęs ką nors padaryti dėl mainų. Nedelsdamas paskambinau Rusijos ambasadoriui, norėdamas sužinoti, ar būtų galima ką nors padaryti, ar būtų galima paspartinti apsikeitimą kaliniais”, – rugsėjo 15 d. su jėzuitais Kazachstane dalijosi popiežius Pranciškus.
„Kariuomenės vadas“, apie kurį kalbėjo popiežius, matyt buvo Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kirilas Budanovas.
Pasak šio dienraščio, popiežius Pranciškus po pokalbio su Budanovu kalbėjosi ne tik su Rusijos ambasadoriumi, bet ir su Kinijos vadovybe.
„Popiežius, kad ir kiek ant jo pyktume Ukrainoje, nuo rugpjūčio pabaigos labai vaisingai dalyvauja [apsikeitimo karo belaisviais] procese. Jis yra vienas iš tų, kurie išsamiai kalbėjo apie šiuos mainus su Budanovu, Erdoganu ir Kinijos vadovybe”, – sako „Ukrayinska Pravda” straipsnio autorius Romanas Kravecas.
Jis priduria, kad rugpjūčio 16 d. popiežius Pranciškus iš Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovo Budanovo gavo visų karo belaisvių – tiek civilių, tiek kariškių – sąrašą. Po to Šventasis Tėvas paskambino Turkijai ir Kinijai, kad palengvintų mainus. R. Kravecas pažymi, kad apie svarbų popiežiaus vaidmenį kalba ne tik religiniai derybininkai, bet ir Ukrainos žvalgybos pareigūnai. „Tai labai svarbu – apie tai kalba nešališki žmonės“, – pažymi autorius.
Be to, pasak žurnalisto, popiežius taip pat dėjo pastangas, kad Azovo kovotojai nebūtų teisiami viešai narvuose, kaip okupantai planavo padaryti Mariupolyje rugpjūčio 24 d.: „Be kita ko, šis teismas taip ir neįvyko, nes į šią istoriją įsitraukė popiežius.“
Nei Putinas, nei Kirilas, kurie demonstratyviai nebendrauja su popiežiumi Pranciškumi, negali paneigti pontifiko įtakos ir Vatikano moralinio autoriteto.
Kaip žinia, dar pavasarį pontifikas tris kartus prašė Putino atidaryti humanitarinį koridorių į Mariupolį.
Netgi buvo siūloma evakuoti žmones laivu, plaukiojančiu su Vatikano vėliava. Šventasis Tėvas taip pat susitiko su Azovo pulko kovotojų žmonomis, kai Mariupolį apgulė Rusijos kariuomenė, o miesto gynėjai buvo užblokuoti prie Azovstalio.
Nors popiežius bandė užmegzti dialogą su Putinu, jam nepavyko. Popiežius nebendrauja nei su Putinu, nei su Kirilu, pažymi R. Kravecas. Be to, pranešta apie Vatikano ir Rusijos Ortodoksų Bažnyčios santykių įšaldymą.
