Valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas vadovauja Šventojo Sosto delegacijai, dalyvaujančiai Dubajuje vykstančioje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP28). Pavaduodamas popiežių, kuris dėl sveikatos pablogėjimo turėjo atšaukti savo dalyvavimą, šeštadienį kardinolas perskaitė kalbą, kurią Pranciškus turėjo sakyti konferencijos dalyviams.
„Dėl ko mes dirbame: dėl gyvybės, ar dėl mirties kultūros? – kreipiasi popiežius į konferencijoje dalyvaujančius viso pasaulio valstybių lyderius. – Nuoširdžiai jūsų prašau: rinkimės gyvenimą, rinkimės ateitį! Įsiklausykime į Žemės dejones, išgirskime vargstančiųjų šauksmą, įsiklausykime į jaunimo viltis ir vaikų svajones! Mums tenka didžiulė atsakomybė: užtikrinti, kad nebūtų iš jų atimta ateitis.“
Dabartinę klimato kaitą lemia visuotinis atšilimas, dėl kurio labiausiai kaltas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio didėjimas atmosferoje, kurį savo ruožtu lemia ekosistemai kenksminga žmogaus veikla. Pranciškus rašo, kad siekis gaminti ir turėti virto apsėdimu ir lėmė beribį godumą, dėl kurio be saiko išnaudojama aplinka. Staigūs klimato pokyčiai skamba kaip perspėjimas, reikalaujantis sustabdyti išprotėjusį visagalybės demonstravimą. Turime nuolankiai ir drąsiai pripažinti savo ribas.
Kardinolo valstybės sekretoriaus Dubajuje perskaitytoje popiežiaus kalboje toliau sakoma, kad didžiausia kliūtis vieningai spręsti klimato kaitos iššūkį yra skirtumai ir nesantaika, griežtos ir nelanksčios pozicijos ginant savo interesus. Ypač krinta į akis mėginimai kaltę suversti vargstantiesiems ir gimstamumui neturtingose šalyse. „Tai netiesa, kurią reikia kategoriškai atmesti, – rašo Pranciškus. – Tai nėra vargstančiųjų kaltė, nes vargsta beveik pusė pasaulio gyventojų, kurie yra atsakingi tik už 10% pasaulyje išmetamų teršalų. Atotrūkis tarp nedaugelio turtingųjų ir daugelio skurstančiųjų dar niekada nebuvo toks milžiniškas.“
Pasak popiežiaus, klimato krizės sprendimas yra daugiašališkumas, daugiašalės tarptautinės politikos stiprinimas. „Neužtenka galvoti tik apie jėgų pusiausvyrą, bet reikia nustatyti universalias ir veiksmingas taisykles. Būtina atkurti pasitikėjimą, kuris yra daugiašališkumo pagrindas. Tai galioja ir rūpinantis kūrinija, ir siekiant taikos, nes pastarieji du aktualiausi klausimai yra susiję. Kiek daug energijos žmonija išeikvoja šiandien vykstantiems karams – Izraelyje ir Palestinoje, Ukrainoje ir daugelyje pasaulio regionų. Konfliktai problemų neišsprendžia, o tik jas didina.“
„Seserys ir broliai, – kreipiasi popiežius į pasaulio lyderius, – būtina pakeisti tempą. Reikia ne iš dalies pakeisti kursą, bet kartu eiti pirmyn nauju keliu.“ Paminėjęs 1992 m. Rio de Žaneiro konferenciją, nuo kurios prasidėjo rimtas rūpinimasis klimato kaitos problema, bei per Paryžiaus konferenciją 2015 m. pasirašytą susitarimą, popiežius prašo toliau ryžtingai tęsti įsipareigojimą ir duoti žmonijai konkretų vilties ženklą.
Popiežius linki, kad ši konferencija taptų lūžio tašku, būtų parodyta aiški ir apčiuopiama politinė valia, kuri padėtų paspartinti ekologinę konversiją, pasitelkiant formas, kurios būtų veiksmingos, privalomos ir lengvai kontroliuojamos. Jos turėtų būti įgyvendinamos keturiose srityse: energijos vartojimo efektyvumo, atsinaujinančiųjų išteklių energijos, iškastinio kuro atsisakymo ir mažiau nuo iškastinio kuro priklausomo gyvenimo būdo propagavimo.
„Prašau, eikime pirmyn, o ne atgal. 2024-ji metai tebūna lūžio taškas“, – sako Pranciškus ir primena, kad lygiai prieš 800 metų – 1224 m. – Pranciškus Asyžietis sukūrė „Kūrinijos giesmę“. „Aš, kuris pasirinkau Pranciškaus vardą, kreipiuosi į jus karštu maldavimu: atidėkime į šalį nesutarimus ir suvienykime jėgas!“
