Vatikane vyko popiežiaus emerito Benedikto XVI laidotuvės. Popiežius Pranciškus vadovavo laidotuvių apeigoms didžiulėje Šv. Petro aikštėje, o po jų velionio palaikai buvo palaidoti kriptoje po Šv. Petro bazilika.
Šv. Petro aikštėje ankstų ketvirtadienio rytą į popiežiaus emerito Benedikto XVI laidotuves rinkosi gedintieji, vildamiesi atiduoti paskutinę pagarbą vokiečių pontifikui, o taip pat sudalyvauti mirusiam pontifikui pagerbti skirtose pamaldose, kurioms vadovaus dabartinis popiežius.
Prieš aušrą Vatikaną gaubė tirštas rūkas, o civilinės saugos tarnybos ir policijos ekipažai įrengė metalo detektorius ir užtvaras žmonių srautams reguliuoti.
Laidotuvėse dalyvauja apie 100 tūkst. tikinčiųjų, o tai yra daugiau nei iš pradžių laukti 60 tūkst. asmenų, pranešė Italijos žiniasklaida, remdamasi policijos saugumo planais.
Pranciškus meldėsi prie paprasto kiparisinio Benedikto karsto, kuris gulėjo Vatikano aikštėje, pilnoje aukšto rango užsienio pareigūnų, kardinolų, vyskupų, kunigų ir tikinčiųjų iš viso pasaulio.
Į gedulingas mišias raudonais dvasininko rūbais vilkintis 86-erių Pranciškus atvyko sėdėdamas neįgaliojo vežimėlyje, kuriuo naudojasi dėl jį kamuojančių kelio skausmų.
Pranciškus lotyniškai pradėjo ceremoniją kviesdamas tikinčiuosius pripažinti savo nuodėmes.
Abipus karsto sėdėjo raudonai apsirengę kardinolai ir aukšto rango asmenys iš viso pasaulio.
Apeigose susirinko valstybių vadovai (tarp jų Lietuvos prezidentas G. Nausėda) ir karališkųjų šeimų atstovai, nors Benediktas XVI prašė paprastumo, ir Vatikanas deda visas pastangas, kad laidotuvės nebūtų per daug iškilmingos.
Tik Italija ir Vokietija buvo paprašytos atsiųsti oficialias delegacijas, o savo dalyvavimą patvirtino Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) ir Italijos prezidentas Sergio Mattarella (Serdžas Matarela).
Tačiau kitų valstybių ir vyriausybių vadovai nusprendė pasinaudoti Vatikano pasiūlymu ir atvyko kaip privatūs asmenys. Tarp jų yra keli valstybių vadovai, bent keturi ministrai pirmininkai ir dvi karališkųjų šeimų delegacijos.
Pačios laidotuvės bus pagrįstos papročiais, pasitelkiamais po popiežiaus mirties, tačiau su tam tikrais pakeitimais, nes Benediktas XVI buvo popiežius emeritas.
Po Mišių Benedikto XVI kiparisinis karstas bus perkeltas į cinkuotą karstą ir sandariai uždarytas, pastarasis bus perkeltas į ąžuolinį karstą ir palaidotas po bazilika esančioje kriptoje, kurioje kadaise buvo palaidotas Jonas Paulius II. Jo karstas vėliau buvo perkeltas į pagrindinę baziliką.
Pranešama, kad per tris dienas trukusį viešą šarvojimą Šv. Petro bazilikoje popiežių emeritą pagerbė 200 tūkst. žmonių, o vienas paskutiniųjų tai padarė vienuolis Rosario Vitale (Rosarijas Vitalė), kuris valandą meldėsi prie jo palaikų.
Jis sakė, kad Benediktas XVI jam suteikė specialų leidimą, kurio reikėjo dėl fizinės negalios, kad galėtų stoti į kunigystę.
„Todėl šiandien atėjau pasimelsti prie jo karsto, prie jo kūno ir padėkoti už savo būsimą kunigystę, už savo tarnystę“, – teigė R. Vitale.
„Esu jam daug skolingas, ir man tai buvo tikra dovana, kad galėjau valandėlę pasimelsti prie jo karsto“, – pridūrė jis.
Šv. Petro aikštėje baigiantis buvusio popiežiaus Benedikto XVI laidotuvių ceremonijai, Vatikano kardinolas šventintu vandeniu apšlakstė paprastą jo karstą iš kipariso medienos ir aplinkui paskleidė smilkalų.
Po to jo karstas 12 baltai apsirengusių nešikų buvo įneštas į Šv. Petro baziliką. Jis palaidotas po bazilika esančioje kriptoje, kurioje anksčiau buvo saugomi šventuoju paskelbto Jono Pauliaus II palaikai.
Prieš palaidojant velionį kriptoje, jo karstas įdėtas į cinko karstą, o šis – į dar vieną medinį karstą.
Vatikanas praėjus maždaug pusantros valandos nuo gedulingų mišių pabaigos paskelbė, kad Benedikto XVI palaikai jau ilsisi kriptoje po Šv. Petro bazilika.
Pagal tradiciją šalia velionio padėtas metalinis cilindras su jo popiežiavimo metais nukaltais medaliais ir monetomis, taip pat jo pontifikato aprašu.
Vatikanas pranešė, kad mišiose dalyvavo apie 50 000 žmonių, o apie 200 000 žmonių atidavė velioniui pagarbą per tris dienas trukusį šarvojimą.
Daug žmonių atvyko iš Benedikto, kurio tikrasis vardas yra Josephas Ratzingeris (Jozefas Racingeris), gimtosios Bavarijos ir dėvėjo tradiciniais drabužiais – garintos vilnos apsiaustais, kad apsisaugotų nuo ryto vėsos.
„Atvykome pagerbti Benedikto ir norėjome būti čia šiandien, kad atsisveikintume“, – sakė Raymondas Mainaras (Reimondas Mainaras), į laidotuves atvykęs iš mažo kaimelio į rytus nuo Miuncheno.
„Jis buvo labai geras popiežius“, – sakė vyras.
Saugumo operacija
Praėjusį kartą popiežius savo pirmtako laidotuvėms vadovavo 1802 metais – tuomet vadovaujant Pijui VII buvo laidojamas Pijus VI. Vis dėlto aplinkybės tuomet buvo kitokios.
Pijus VI mirė 1799 metais tremtyje, būdamas Prancūzijos belaisviu, ir buvo palaidotas Valanse. Jo įpėdinis nurodė ekshumuoti jo palaikus ir parvežti juos į Italiją, kur Vatikane buvo surengtos popiežiškos laidotuvės.
Daugelis iš 1,3 mlrd. pasaulio katalikų laidotuves stebėjo per televiziją ar klausėsi jų per radiją.
Katalikiškuose Filipinuose bažnyčiose, įskaitant Maloloso katedrą netoli sostinės Manilos, buvo aukojamos mišios už velionį popiežių emeritą.
„Tai matyti – nepaaiškinamas jausmas“, – sakė 67 metų Cherry Castro (Čeri Kastro), viena iš maždaug 500 į specialią ceremoniją katedroje susirinkusių žmonių.
Portugalija ketvirtadienį paskelbė nacionaline gedulo diena, o Italijoje vėliavos ant valstybinių pastatų yra nuleistos iki pusės stiebo.
Laidotuvių saugumą užtikrino maždaug 1 tūkst. policininkų, jiems padeda daug civilių pareigūnų iš Italijos civilinės saugos tarnybos.
Laidotuvėms akredituota per tūkstantį žurnalistų.
Vienintelės oficialios delegacijos atvyko iš Vokietijos ir Italijos. Tačiau kaip privatūs asmenys dalyvavo Belgijos ir Ispanijos karališkųjų šeimų nariai, Lietuvos, Lenkijos, Portugalijos, Vengrijos, Slovėnijos ir Togo prezidentai, Čekijos, Gabono ir Slovakijos premjerai, kiti žymūs žmonės.
Daugiakalbės pamaldos ir lotyniškos mišios atitiko popiežių laidotuvių tradiciją, tik buvo padaryta pakeitimų, atspindinčių Benedikto XVI, kaip popiežiaus emerito, statusą.
Ankstų ketvirtadienį Vatikanas paskelbė oficialią Benedikto gyvenimo istoriją – trumpą dokumentą lotynų kalba, kuris buvo įdėtas į metalinį cilindrą jo karste prieš jį užantspauduojant, kartu su jo pontifikato laikais nukaldintomis monetomis, medalionais ir palijaus stulomis.
Dokumente daug dėmesio skiriama istoriniam Benedikto atsistatydinimui, jis vadinamas popiežiumi emeritu ir pažodžiui cituojami lotyniški žodžiai, kuriuos jis ištarė 2013 metų vasario 11 dieną, kai paskelbė apie pasitraukimą.
Dokumente taip pat minimas jo teologinis ir popiežiaus palikimas, įskaitant jo pagalbą anglikonams ir žydams bei pastangas kovoti su dvasininkų seksualiniu išnaudojimu, „nuolat raginant Bažnyčią atsiversti, melstis, atgailauti ir apsivalyti“.
