Seimui iš posėdžio darbotvarkės išbraukus kitų metų biudžeto projektą, o šią opozicijos iniciatyvą palaikius dviem Laisvės frakcijos nariams, politologai sako, kad toks žingsnis – partnerių įspėjimas konservatoriams, jog jų sprendimų palaikymas koalicijoje nėra besąlyginis.
„Valstybei kol kas neigiamų padarinių nėra, bet tai yra tam tikras ir įspėjimas koalicijos partneriams, kad mes galime turėti atskirąją nuomonę, ir ne faktas, kad mes visada balsuosime, kaip konservatoriai tikisi, – BNS antradienį sakė Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė. – Jie turbūt įsivertino, kad rimtų pasekmių nebus, bet proga priminti, kad jų balsas yra svarbus, buvo labai gera.“
Savo ruožtu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TPSMI) docentas Mažvydas Jastramskis BNS teigė, kad kol kas „raudonas vėliavas“ dėl koalicijos griūties kelti dar anksti.
„Aišku, opozicijai naudinga tokią tezę iškelti. Kita vertus, tokių plyšių valdančiosios koalicijos santykiuose visada buvo, nereikia net politologų įžvalgos“, – kalbėjo politologas.
2024 metų biudžeto projektą iš antradienio darbotvarkės išbraukti pasiūlė „darbiečiai“. Anot jų, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), vertindamas parlamentarų, komitetų bei komisijų išvadas, pažeidė Seimo statutą, reikalaujantį, kad komitetas apsvarstytų visus siūlymus.
Klausimo išbraukimą iš darbotvarkės parėmė visa opozicija ir du valdančiųjų atstovai – „laisviečiai“ Tomas Vytautas Raskevičius ir Ieva Pakarklytė.
„Manevro laisvė“
R. Urbonaitė teigia, kad taip balsuoti du Laisvės frakcijos atstovai sau galėjo leisti, nes pradėti svarstyti biudžetą dar yra laiko, be kita ko, „argumentai opozicijos nebuvo iš piršto laužti“.
„Dangus negriūva, bet „laisviečiai“ nepraleido progos parodyti, kad jiems skauda ir kad jie taip pat gali pasinaudoti tam tikromis situacijomis, jog parodytų, kad automatiškai koalicijos partneriai palaikomi nebus“, – sakė politologė.
Dangus negriūva, bet „laisviečiai“ nepraleido progos parodyti, kad jiems skauda ir kad jie taip pat gali pasinaudoti tam tikromis situacijomis
Pasak jos, nors įtampa valdančiojoje koalicijoje nemažėja, priėmimo stadijoje partneriai už biudžetą greičiausiai balsuos vieningai.
„Ar jie taip drąsiai elgtųsi, jei tai būtų biudžeto priėmimo stadija, aš jau abejoju, – kalbėjo R. Urbonaitė. – Jie nėra tokie kvaili, kad nesuprastų savo balsavimo galimų pasekmių, o čia visi suprato, kad manevro laisvė yra, bet lygiai taip pat suprato, kad erzelis bus, kad apie tai kalbės, kad koalicijos partneriai bus nepatenkinti.“
„Ar čia mes galime tikėtis visiškos dramos ir tragedijos finišo tiesiojoje, aš dar būčiau labai atsargi“, – pridūrė ji.
Nesutarimų tarp valdančiųjų buvo kilę ir anksčiau.
„Laisviečiai“ nepalaiko konservatorių siūlymo įvesti nekilnojamojo turto (NT) mokestį, jie taip pat pasigenda aktyvesnės partnerių paramos dėl programinių nuostatų, įskaitant partnerystės įteisinimą.
„Programiniai nesutarimai tiesiog išsilieja ir į biudžeto dalykus“, – teigė M. Jastramskis.
Prasiveržiančios emocijos
Kol opozicijos atstovai teigia įžvelgiantys krizę koalicijoje, Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad klausimas dėl biudžeto buvo procedūrinis, todėl jo sureikšminti nereikėtų.
Savo ruožtu politologai pabrėžia, jog toks elgesys gali būti siejamas ir su artėjančiais rinkimais.
„Banalu, bet yra rinkiminis periodas ir Laisvės partija, nežinau, ar sąmoningai, ar nesąmoningai, bando tikriausiai parodyti distanciją tarp savęs ir konservatorių, kad geriau galbūt pasirodytų ateinančiuose metų rinkimuose“, – kalbėjo VU TSPMI docentas.
„Čia, tiesą sakant, nėra naujas dalykas ir vien tik Laisvės partijos dalykas. Jei mes pasižiūrėtume kadencijas anksčiau, tai paskutiniais metais iki Seimo rinkimų padaugėja nesutarimų valdančiosios koalicijos viduje, bandymų parodyti nepriklausomybę“, – pridūrė jis.
M. Jastramskiui antrino ir R. Urbonaitė. Pasak jos, „laisviečiai“ rodo „tam tikrą nepaklusnumą, kas, beje, jų rinkėjams gali visai patikti“.
„Aišku, čia labai svarbu neperlenkti lazdos, nes jei tavo tikslas savaime bus pagalių pakaišiojimas, tai vienu metu gali pradėti atrodyti nesolidžiai“, – kalbėjo politologė.
Ji taip pat teigė, kad tokį elgesį galima aiškinti prasiveržiančiomis emocijomis.
„Jau čia tų konfliktų buvo tiek, kad natūralu, jog yra ir daug emocijų. Negalvokime, kad politikai viską daro tik labai racionaliai apskaičiavę. Aš manau, kad emocijos čia irgi veikia. Raskevičiaus atveju, mes tikrai matome tas emocijas: matome knygų deginimą, šį balsavimą“, – sakė R. Urbonaitė.
Kol kas neaišku, kada klausimas dėl kitų biudžeto grįš į Seimo salę. Jo priėmimas laikomas vienu svarbiausių rudens sesijos darbų.
