„Laisvės” partijos atstovui T.V. Raskevičiui teigiant, jog neratifikuodama Stambulo konvencijos Lietuva renkasi „Rytų”, o ne Vakarų politiką, kiti politikai teigia, jog toks Europos parlamento sprendimas neturi realios galios Lietuvai.
Teisininkas Ramūnas Aušrotas pabrėžė, kad šią žinią skelbianti LRT nepasako tiesos iki galo. „Kaip visada su LRT, tiesa nepasakoma iki galo. Arba pasakoma mažosiomis raidėmis. O velnias, kaip žinoma, slypi detalėse. Taigi, skaitome tai, kas parašyta mažosiomis raidėmis.
O ten parašyta, jog “EP nariai pritarė ES prisijungimui prie Stambulo konvencijos KIEK TAI SUSIJĘ su prieglobsčiu ir teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose (464 balsai už, 81 prieš, 45 susilaikius) bei su ES institucijų ir viešojo administravimo įsipareigojimais (472 balsai už, 62 prieš, 73 susilaikius).
Taigi, EP pritarė prisijungimui ne Stambulo konvencijos ne visa, bet ribota apimtimi, tiek kiek konvencijos įgyvendinimas yra susijęs su išimtine išorine kompetencija, kurią apibrėžia Sutarties dėl ES veikimo 3 str. 2 d.
Kitaip tariant, tai yra politinis kompromisas, kurį pavyko pasiekti.
Reikia priminti, kad priėmus Stambulo konvenciją, buvo tikimasi, kad ją ratifikuos visos ES šalys narės, o taip pat, kad prie jos prisijungs ir ES.
nors konvenciją pasirašė visos ES valstybės narės, per dvylika metų nuo jos priėmimo, ją ratifikavo tik 21 ES valstybė narė
Ir nors konvenciją pasirašė visos ES valstybės narės, per dvylika metų nuo jos priėmimo, ją ratifikavo tik 21 ES valstybė narė. Šešios ES valstybės narės (Bulgarija, Čekija, Vengrija, Latvija, Lietuva ir Slovakija) jos neratifikavo, remdamosi konvencijos turinio teisiniu neapibrėžtumu ir nesuderinamumu su jų konstitucine sistema. <..>
Taigi, apibendrinant, šis SK “ratifikavimas”, kurį atliko EP, visų pirma tarnaus kaip politinio spaudimo priemonė SK dar neratifikavusioms šalims, įskaitant ir Lietuvą, ją ratifikuoti.
Kadangi kitų metų pavasarį nusimato EP rinkimai, SK ratifikavimo klausimas taps lakmuso popierėliu apsisprendžiant už ką balsuoti.
Neabejoju, kad bus bandoma rinkėją apmulkinti ar keisti kailį.
Todėl pateikiu mūsų atstovų EP preferencijas SK klausimu. Jos yra svarbios, nes tiek Juknevičienė ir Kubilius, tiek V. Blinkevičiūtė yra ne šiaip eiliniai partijos atstovai EP, o diktuojantys savo partijoms politinę valią.
Už SK ratifikavimą tiek kiek tai susiję su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose šiandien balsavo:
Už – R. Juknevičienė, A. Kubilius, A. Maldeikienė, L. Mažylis (TS-LKD), P. Auštrevičius (LLS), V. Blinkevičiūtė, J. Olekas (LSDP). Susilaikė – S. Jakeliūnas, B. Ropė (LVŽS), Prieš – V. Tomaševskis (LLRA-KŠS), Nedalyvavo: V. Uspaskich (DP)”, – socialiniuose tinkluose rašė teisininkas.
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vicepirmininkas Aurelijus Veryga klausė kam apskritai tokia konvencija reikalinga. „Europos parlamentas ratifikavo “Stambulo konvenciją”. Ką tai reiškia Lietuvai? Iš esmės nieko.
Net jei kalbama apie kažkurių nuostatų perkėlimą į direktyvas, tai ir dėl jų turės sutarti valstybės narės. O ir konvencija neaišku kam reikalinga, nes Lietuva jau yra susitvarkiusi teisinę bazę dėl smurto artimoje aplinkoje. T. V. Raskevičius mane apkaltino mitų skleidimu, bet taip ir nesugebėjo pasakyti, kas mano kalboje buvo mitai”, – dėstė Seimo narys.
