Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) sąjungininkai pirmadienį pradės stengtis suburti darbingą parlamentinę daugumą, kad išgelbėtų jo antrąją kadenciją, per rinkimus jo aljansui praradus absoliučią daugumą dėl kairiųjų ir kraštutinių dešiniųjų pakilimo.
E. Macrono centro ir centro kairiųjų partijų koalicija „Kartu“ (Ensemble) per parlamento rinkimus užsitikrino daugiausiai mandatų, tačiau jai pritrūko kelių dešimčių vietų, kad išlaikytų pastaruosius penkerius metus turėtą absoliučią daugumą.
Dabar ji pradės ieškoti partnerių daugumai suformuoti, sudarydama susitarimus su kitomis dešiniosiomis partijomis, taip keldama pastaraisiais metais Prancūzijos politikoje neregėtą sumaištį.
44 metų E. Macronui dabar taip pat gresia pavojus, kad jo dėmesį išblaškys vidaus problemos, jam siekiant vaidinti svarbų vaidmenį stabdant Rusijos invaziją į Ukrainą ir Europos Sąjungoje.
Per rinkimus naujasis kairiųjų aljansas NUPES tapo pagrindine opozicija, o Marine Le Pen (Marin Le Pen) vadovaujami kraštutiniai dešinieji pasiekė geriausius įstatymų leidėjų rinkimų rezultatus per visą savo istoriją.
„Ši padėtis kelia pavojų mūsų šaliai, atsižvelgiant į iššūkius, su kuriais tenka susidurti“, – sekmadienį per televiziją transliuotame pareiškime sakė ministrė pirmininkė Elizabeth Borne (Elizabet Born) ir pažadėjo: „Nuo rytojaus dirbsime, kad sukurtume veikiančią daugumą.“
Šie rezultatai smarkiai aptemdė E. Macrono pergalę balandžio mėnesį vykusiuose prezidento rinkimuose, kai jis nugalėjo kraštutinių dešiniųjų kandidatę ir tapo pirmuoju Prancūzijos prezidentu, perrinktu antrai kadencijai per daugiau nei du dešimtmečius.
„Tai lūžio taškas jo nenugalimumo įvaizdžiui“, – sakė politikos tyrimų instituto „Sciences Po“ analitikas Bruno Cautresas (Briuno Kotresas).
E. Macronas, kuris dar viešai nepakomentavo rezultatų, gali rinktis iš įvairių variantų: nuo siekio sudaryti naują koalicinį aljansą, ad hoc susitarimais pagrįsto teisės aktų priėmimo iki net naujų rinkimų sušaukimo.
Dienraštis „Le Monde“ savo interneto svetainėje paskelbė antraštę „Macronui gresia politinis paralyžius
Dienraštis „Le Monde“ savo interneto svetainėje paskelbė antraštę „Macronui gresia politinis paralyžius“, o dešinysis dienraštis „Le Figaro“ teigė, kad rezultatai kelia „negyvo naujo mandato“ grėsmę.
Kairiosios pakraipos „Liberation“ pirmadienio numeryje teigiama, kad šie rezultatai reiškia E. Macrono valdymo būdo „nuopuolį“.
Rinkėjų aktyvumas buvo nedidelis: Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, prie balsadėžių nepasirodė 53,77 proc. rinkėjų.
„Nesėkmė“ E. Macronui
Naujoji kairiųjų koalicija NUPES, vadovaujama 70-mečio kraštutinių kairiųjų pažiūrų Jeano-Luco Melenchono (Žano Liuko Melanšono), gavo 135 vietas, rodo naujienų agentūros AFP skaičiavimai, atlikti remiantis Vidaus reikalų ministerijos paskelbtais rezultatais.
Gegužę susikūrusi koalicija vienija socialistus, kraštutinius kairiuosius, komunistus ir žaliuosius.
J.-L. Melenchonas sekmadienio rezultatus pavadino „visų pirma rinkimų nesėkme“ E. Macronui.
„Prezidento partija patyrė visišką pralaimėjimą ir parlamente nebus daugumos“, – sakė jis savo džiūgaujantiems šalininkams Paryžiuje.
Parlamento narys iš J.-L. Melenchono kraštutinių kairiųjų judėjimo „La France Insoumise“ („Nenugalėtoji Prancūzija“, LFI) Alexis Corbiere (Aleksi Korbjė) sakė, kad šis rezultatas reiškia, jog E. Macrono planas padidinti pensinį amžių iki 65 metų buvo „paskandintas“.
Kraštutinių dešiniųjų lyderės M. Le Pen partija „Nacionalinis sambūris“ (RN) į naująjį parlamentą deleguos 89 parlamento narius. Ji tapo didžiausia dešiniąja jėga parlamente, aplenkusi tradicinius dešiniuosius Respublikonus (LR).
M. Le Pen pasidžiaugė istoriniu savo partijos rezultatu ir teigė, kad naujos sudėties Nacionaliniame Susirinkime ji turės „kol kas“ daugiausiai deputatų.
E. Macronas tikėjosi savo antrąją kadenciją pažymėti plataus užmojo mokesčių mažinimo, gerovės reformos ir pensinio amžiaus ilginimo programa. Viso to likimas dabar kelia abejonių.
„Tai apsunkins reformas… Bus daug sunkiau valdyti“, – sakė Paryžiaus Panteono-Sorbonos universiteto teisės profesorius Dominique’as Rousseau (Dominikas Ruso).
Prireiks „daug vaizduotės“
Dabar Prancūzijoje gali kilti politinė aklavietė, prezidentui siekiant užmegzti ryšius su naujomis partijomis.
Labiausiai tikėtinas variantas būtų aljansas su LR, tradicine Prancūzijos dešiniųjų partija, turėsiančia 61 parlamento narį.
Tačiau LR pirmininkas Christianas Jacobas (Kristianas Žakobas) leido suprasti, kad partnerystės nepavyks lengvai pasiekti, sakydamas, kad jo partija ketina „likti opozicijoje“.
Vis dėlto kiti dešiniųjų balsai atrodė atviresni – buvęs Respublikonų partijos lyderis ir eksministras Jeanas-Francois Cope (Žanas Fransua Kopė) teigė, kad „vyriausybės paktas tarp E. Macrono ir LR yra gyvybiškai svarbus kovojant su kraštutiniųjų iškilimu“.
Ekonomikos ministras Bruno Le Maire’as (Briuno Le Meras) neigė, kad Prancūzija taps nevaldoma, tačiau pripažino, kad „precedento neturinčioje situacijoje“ valdančiajai partijai prireiks „daug vaizduotės“.
