Šiemet Plungės miestas pasitiko garbingą sukaktį – rugsėjo 23 – 24 dienomis Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia minėjo 90 metų jubiliejų. Naują mūrinę bažnyčią 1933 metų rugsėjo 24 dieną konsekravo Telšių vyskupas Justinas Staugaitis.
Iškilmes pradėjo konferencija
Jubiliejaus išvakarėse bažnyčioje surengta mokslinė konferencija ,”Plungės bažnyčia – neužgęstančios krikščioniškos meilės ir atminties lopšys”.
Renginį savo apsilankymu pagerbė Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, sveikinimo žodį vyskupui ir Plungės dekanui, Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonui Vytautui Gedvainiui tarė Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis.
Konferencija pradėta koncertu – nuostabiomis giesmėmis ir dainomis bažnyčią pasveikino jaunieji Plungės talentai – dainininkai ir muzikantai.
Vėliau pasidžiaugta, kad atsirado geradarys, skyręs lėšų bažnyčios sakyklai atnaujinti. Dar kartą pašventinti ją ir užlipus tarti sveikinimo žodį pakviestas vyskupas Algirdas Jurevičius.
Konferencijos metu pranešimus skaitė plungiškis, Tauragės parapijos klebonas, Kanonų teisės dėstytojas, bažnytinio teismo teisėjas, MRU teisės doktorantas, VDU Katalikų teologijos fakulteto bendradarbis. kun. dr. Marius Venskus („Sakrali Plungės bažnyčios erdvė. Laisvės palaima ir laisvės našta“), monsinjoras, Klaipėdos universiteto teologijos prof. dr. Arvydas Ramonas („Dievo paieškos XXI amžiuje: nuo tamsiosios nakties iki džiaugsmo šviesos“), Telšių vyskupijos kurijos archyvarė Elvyra Spudytė („Koplytėlės Plungės rajone“).
Žemaičių dailės muziejaus darbuotoja Danutė Einikienė pristatė jos pačios parengtą bažnyčioje eksponuojamą parodą, kuri pavadinta taip pat kaip ir konferencija “Plungės bažnyčia – neužgęstančios krikščioniškos meilės ir atminties lopšys”.
Po konferencijos vyskupą Algirdą Jurevičių, kleboną Vytautą Gedvainį, visus konferencijos organizatorius ir dalyvius sveikino Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, konferenciją organizavusio Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas, padėkos žodžių negailėjo klebonas Vytautas Gedvainis.
Atvyko ir apaštalinis nuncijus
Rugsėjo 24 d. Plungės bažnyčia kvietė į ypatingas iškilmes – 12 valandos šv. Mišiose minėtas bažnyčios 90‐mečio jubiliejus. Ta proga šv. Mišioms vadovavo popiežiaus apaštalinis nuncijus Petaras Antunas Rajičius.
Į Plungę atvykusį nuncijų ir parapijos dvasininkus bei tikinčiuosius sveikino Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis: ,,Šiandien mūsų Šventovė ne tik sutvarkyta ir išpuošta, ją puošia ir žmonės, kurie čia susirinkę. Žmonės, savyje turintys gilų tikėjimą, ir savo darbais, pagalba, rūpesčiu prisidedantys prie to tikėjimo ir prie mūsų Šventovės išlaikymo.
Gerbiamas nuncijau, man, kaip Savivaldybės vadovui, labai malonu jausti ypatingą Jūsų globą, esame dėkingi Jums už parodytą dėmesį plungiškiams, žemaičiams, už nuolatinį dėmesį visos Lietuvos žmonėms. Dievo palaimos Jums!”
Plungės dekanas, parapijos klebonas Vytautas Gedvainis bažnyčios jubiliejaus proga kvietė melstis už bažnyčios statybos mecenatus kunigaikščius Mariją ir Mykolą Oginskius, už statytoją prelatą Povilą Pukį, už kanauninką Vincentą Jarulaitį ir visus geradarius.
Garbingos sukakties proga Plungės bažnyčią ir kleboną Vytautą Gedvainį sveikino Seimo narys Jonas Varkalys, savo apsilankymu plungiškius pagerbė buvęs parapijos klebonas Donatas Stulpinas.
Ypatingos padėkos sulaukė jau ketverius metus Plungės bažnyčioje triūsiantis restauratorius Vidmantas Vaitkus – apaštalinis nuncijus jam įteikė popiežiaus palaiminimą.
Po Mišių bažnyčioje skambėjo dvi progas vainikavęs koncertas – Plungės šventovės 90‐metį ir šių metų Tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio pabaigą.
Puikius kūrinius plungiškiams ir miesto svečiams dovanojo Lietuvos kamerinis orkestras (vadovas Sergej Krylov), valstybinis choras „Vilnius“ (vadovas Artūras Dambrauskas) ir solistai Elzė Liškauskaitė (sopranas), Emilija Bukytė (mecosopranas), Giedrius Gečys (tenoras), Alfredas Miniotas (bosas). Dirigavo Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro garbės dirigentas, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas, Plungės garbės pilietis profesorius Juozas Domarkas. Koncertą vedė muzikologas Viktoras Gerulaitis.
Dar prieš suskambant muzikai, ypatingo dėmesio ir pagarbos sulaukė maestro Juozas Domarkas, kuris nuo pat pirmojo festivalio yra jo meno vadovas, – renginyje dalyvavęs Popiežiaus apaštalinis nuncijus Petar Antun Rajič jam įteikė popiežiaus palaiminimą.
Glausta Plungės bažnyčios istorija
Bažnyčios kelias, nueitas per sudėtingas laiko sandūras, suformavo tvirtą pagrindą krikščioniškoms bendruomenės tradicijoms, išryškino jų vaidmenį brandinant ir saugant tiek liturginį bažnyčios gyvenimą, tiek ir dvasinį kultūros paveldą pačia plačiausia šio žodžio prasme.
Rengiant parodą „Plungės bažnyčia – neužgęstančios krikščioniškos meilės ir atminties lopšys“, pastebėtas unikalus reiškinys: nepaisant sunkmečių, akivaizdus ir tolygus Plungės bažnyčios kilimas bei vientisumas. Ją visada globojo Dievo apvaizdos akis, rūpinosi ir saugojo Plungės parapijiečiai, augino įtakingi Žemaitijos dvasininkai ir didikai.
Žinios apie Plungėje buvusias bažnyčias mus pasiekia iš XVI amžiaus. Bažnyčios steigimas ir jos aprūpinimas buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio pareiga. 1570 m. vasario 10 d. valdovo paskirta fundacija Gondingos bažnyčiai, kuri vėliau, Europoje įsigalėjus reformacijai, atiteko evangelikams reformatams. Įtakos turėjo ir aplinkybė, kad tais pačiais metais Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas Plungės seniūniją užrašė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) stalininkui Mikalojui Aleknaičiui Manvydui Dorohostaiskiui (apie 1530–1597), o pastarasis buvo vienas iš evangelikų reformatų lyderių.
Apie susiklosčiusią nepalankią katalikams situaciją galima sužinoti ir iš 1590 m. Plungės bažnyčios dokumentų, kuriuose Žemaičių vyskupas Merkelis Giedraitis rašė, jog Polocko vaivada Manvydas Dorohostaiskis katalikų bažnyčią pavertė evangelikų reformatų (kalvinų) maldos namais. Tačiau Lietuvoje katalikų bažnyčia atsilaikė prieš plintančią reformaciją ir sėkmingai atsinaujino iš vidaus.
Atvesti žmones katalikybėn – didelis Žemaičių vyskupo M. Giedraičio, įgyvendinusio Tridento Bažnyčios susirinkimo (vykusio 1545–1563) nutarimus, nuopelnas. Žinomas popiežių istorikas Ludwigas von Pastoras iš visų Žemaičių vyskupų tik apie vienintelį M. Giedraitį sakė, kad „jis grąžino Bažnyčiai beveik visą lietuvių tautą“. Ne išimtimi tapo ir Plungės parapijiečiai.
Antroji Plungės bažnyčia pastatyta 1617 metais – tai pirmoji Romos katalikų šventovė, kuriai privilegiją patvirtino Lietuvos didysis kunigaikštis, Lenkijos karalius Zigmantas Vaza.
Bažnyčia ir joje įrengtas šoninis Šv. Jono Krikštytojo altorius pastatyti Plungės dvaro valdytojo, LDK iždininko, Žemaitijos seniūno (1619 m.) Jeronimo Valavičiaus (apie 1573–1636) ir jo pirmosios žmonos Elžbietos Goslavskos-Valavičienės (1586–1635) lėšomis.
Įdomus faktas: Valavičiai, atvykę į karaliaus jiems dovanotą Plungės dvarą ir Gondingos tijūniją, rado bažnyčią ir jos pastatus apgriuvusius, t. y., kaip jie sakė, „apleistą Dievo garbę“. Didikai iš gauto turto paaukojo bažnyčiai 20 margų žemės ir ant jos pastatė naują bažnyčią, kitus jai priklausančius trobesius, o Kapsūdžio kaimą Gondingos tijūnystėje (iš viso 47 valakus, 27 margus ir 6 šniūrus) su visais gyventojais, jų mokesčiais ir pyliavomis pavedė Plungės bažnyčios parapijos žinion. Klebonui paskyrė privilegiją iš gautų pajamų išlaikyti vikarą, mokėti algas bažnyčios tarnams, išlaikyti mokytoją, atkelti atlaidus; sekmadieniais ir švenčių dienomis aukoti šv. Mišias, teikti sakramentus ir kitus patarnavimus tikintiesiems. Viena iš sąlygų – klebonas turi gyventi Plungėje ir už sakramentų administravimą neturi teisės imti mokesčių, išskyrus aukas, kurias tikintieji laisvai aukoja.
Valavičiai karaliaus Zigmanto Vazos prašė patvirtinti jų aukas ir pavesti Plungės bažnyčiai. Kartu prašė iki jų mirties leisti Plungės klebonus paskirti ir pristatyti vyskupui patvirtinti. Tokį raštą 1617 m. rugpjūčio 9 d. Jeronimas Valavičius ir Elžbieta Goslavska-Valavičienė surašė ir savo ranka pasirašė.
Karalius Zigmantas Vaza visiškai patenkino Valavičių prašymą kaip labai svarbų ir jam pačiam brangų, nes kalbama apie Dievo garbę bei sielų išganymą. Raštas, pasirašytas Varšuvoje 1617 m. rugsėjo 13 d. paties karaliaus ranka ant pergamento, išsiųstas į Žemaičių vyskupystės archyvą Varniuose. Valavičiams suteikta teisė rūpintis bažnyčia, o po jų mirties ta teisė pasiliko pačiam karaliui.
Parengta pagal Plungės savivaldybės, laikraščio “Plungė” inform.
