Vyriausybė trečiadienį priėmė Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metų minėjimo 2025-aisiais planą.
Ministrų kabineto palaimintame Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) parengtame plane numatyta, kad kitąmet vyks ekskursijos, koncertai ir parodos.
Iš viso numatytas 21 skirtingas projektas, skirtas paminėti poeto, pamokslininko M. K. Sarbievijaus poezijos rinktinės „Trys lyrikos knygos“ 400-metį ir priminti Baroko literatūros reikšmę Lietuvoje.
Tarp numatomų renginių – ekskursijos „Vilniaus barokas“, konkurso „Odė mokyklai“ bei karilijonų koncerto organizavimas, kultūrinio maršruto apie Baroko literatūros kūrėjo Konstantino Sirvydo gyvenimą ir veiklą rengimas.
2025 metais planuojama organizuoti tarptautinę tarpdisciplininę mokslinę konferenciją „Dvarų istorija, kultūra ir paveldas Vidurio Rytų Europoje“, muzikinę-literatūrinę M. K. Sarbievijaus poezijos popietę.
M. K. Sarbievijus yra vienas žymiausių Baroko epochos lotyniškai rašiusių poetų.
Kitąmet ketinama atidengti simbolinį paminklo-atminimo ženklą, skirtą K. Sirvydui atminti. Tokį ženklą svarstoma įrengti jo gimtinėje Sirvydų kaime, Anykščių rajone.
Taip pat siūloma parengti katalogą lietuvių ir anglų kalbomis, kuriame bus pristatomas peizažo žanras religinėje dailėje, jo raida, intelektinės bei kultūrinės įtakos, peizažo svarba ir reikšmė Baroko literatūroje bei M. K. Sarbievijaus kūryboje.
2025 metais numatoma surengti šioms progoms skirtų parodų, M. K. Sarbievijaus knygos „Odė palaimintajam Stanislovui Kostkai“ pristatomąjį renginį.
M. K. Sarbievijus yra vienas žymiausių Baroko epochos lotyniškai rašiusių poetų.
1625 metais jis išleido poezijos rinktinę „Trys lyrikos knygos“, kuri išgarsino jo vardą XVII amžiaus Europoje. Ši rinktinė buvo papildyta ir įvairiose Europos valstybių leidyklose išleista apie 60 kartų, o eilėraščiai išversti į anglų, prancūzų, italų, vokiečių, lenkų, čekų, lietuvių kalbas.
Poetas vadintas krikščionių Horacijumi, sarmatų Horacijumi, o Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – Lietuvos Horacijumi.
2025-ieji taip pat paskelbti dailininko, kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, lėktuvo ANBO ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metais.
