ES balsavo už susitarimus (dar žinomus kaip programą „Fit for 55″), kuriais iš naujo siekiama reformuoti anglies dioksido rinką ir iki 2030 m. sumažinti ES išmetamų teršalų kiekį 62 proc. lyginant su 2005 m. lygiu.
Pagal šį atnaujinimą, iki 2034 m. gamyklos ir įmonės neteks šiuo metu nemokamai gaunamų CO2 leidimų, o nuo 2024 m. į CO2 rinką bus įtrauktas net ir laivybos išmetamųjų teršalų kiekio mokestis.
Be to, nuo 2026 m. iki 2034 m. Europos bendrovėms būtų palaipsniui visiškai panaikinami nemokami apyvartiniai taršos leidimai ir sukuriama atskira nauja II ATLPS sistema, skirta net kelių transporto ir pastatų kurui. Pagal ją, 2027 m. arba vėliausiai, 2028 m., šių sektorių į aplinką išleidžiamos taršios atliekos taip pat bus apmokestintos nustatyta kaina.
Tokie EP sprendimai, jau dabar neabejojama, sukels tikrą galvos skausmą ne vienai ES šaliai, o ne išimtis yra ir Lietuva
Tokie EP sprendimai, jau dabar neabejojama, sukels tikrą galvos skausmą ne vienai ES šaliai, o ne išimtis yra ir Lietuva. Jau anksčiau Aplinkos apsaugos ministerija skelbė, kad iki 2027-ųjų Lietuvai nesumažinus klimato taršos, mūsų valstybei teks mokėti šimtus milijonus eurų siekiančias baudas
Iš tiesų, ES jau prieš keletą metų pristatė Europos klimato įstatymą, kuris nurodė, kiek kiekviena valstybė turi sumažinti savo išmetamų dujų kiekį iki 2030-ųjų. Lietuvos tikslas savo taršą sumažinti yra iki 21 proc.
Aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas teigia, kad priartinti prie išmetamų dujų kiekio tikslo ir padėti išvengti baudų Lietuvai gali Akcizų įstatymo pataisos. Jomis raginama mažinti transporto taršą, siekiama skatinti viešojo transporto naudojimą, tačiau įstatymas Seime yra jau kurį laiką įstrigęs.
