Besibaigiančias vasaros dienas galima praleisti įvairiai. Jos gali būti ir labai įsimintinos – tokios, kokios buvo tiems, kurie nusprendė šią vasarą baigti piligrimine kelione. Per pastaruosius dvejus metus tokia Leliūnų Šv. Juozapo parapijos klebono, Pakalnių Švč. Trejybės ir Burbiškio Švč. Jėzaus Širdies parapijų administratoriaus kunigo teol. lic. Andriaus Šukio organizuota kelionė buvo trečioji.
Šįkart jos dalyvių skaičius siekė beveik šimtą, o tą šimtuką sudarė ne tik dabartiniai ir buvę dvasininko parapijiečiai, bet ir dvi dešimtys Vilniaus KC moterų choro „Liepos“ atstovių kartu su meno vadove ir dirigente A. Steponavičiūte- Zupkauskiene bei koncertmeistere L. Barzinskaite-Kuliešiuviene.
Piligriminė kelionė prasidėjo tradiciniu laiku ir tradicinėje vietoje – ryte, Leliūnuose. Sulaukus maldininkų iš Pakalnių, išvažiavę anksti, prieš 11 val. keliautojai pasiekė Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų baziliką – vienintelę Lietuvoje Romos Didžiosios Marijos bazilikos dukterinę šventovę.
Rugpjūčio priešpaskutinę savaitę šventovė buvo tapusi piligrimų traukos centru: tokiu laiku joje net aštuonias dienas tradiciškai švenčiami Didieji Žolinės atlaidai. Keliauninkai meldėsi Rožinio maldą ir šventė Eucharistiją, kuriai vadovavo Telšių vyskupas A. Jurevičius.
Kartu šv. Mišias aukojo ir Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, vyskupijos kunigai, svečiai kunigai iš kitų vyskupijų. Tądien buvo marijinių bendruomenių ir draugijų diena: kartu meldėsi Gyvojo Rožinio draugija (pirmasis draugijos dvasios vadovas buvo kun. A. Šukys), Marijos legionas ir kt.
Krekenavos bazilikos rektorius ir parapijos klebonas dr. Gediminas Jankūnas sveikino visus susirinkusius, kvietė apsilankyti parodose, įsigyti religinių leidinių ir knygų, taip pat ir ką tik pasirodžiusius vyskupo J. Kaunecko memuarus „Prieš visus vėjus“.
Keliauninkai buvo informuoti apie tai, jog šią knygą galima rasti Leliūnų, Pakalnių, Antalgės bibliotekose, taip pat ir Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje. Kun. G. Jankūnas pasidžiaugė kiekvienu piligrimu, dėkojo kunigams, lydėjusiems maldininkus į Krekenavą švęsti Žolinės atlaidų.
Kun. A. Šukiui pageidavus, po šv. Mišių jo atlydėtiems piligrimams buvo suorganizuota ekskursija po Krekenavos Švč. Mergelės Marijos baziliką bei vaišės pasistiprinti prieš tęsiant kelionę.
Simboliška, kad po Telšių vysk. A. Jurevičiaus pamokslo Krekenavos bazilikoje buvo sukama į Paberžę – vietovę, siejamą kunigo, vienuolio A. M. Dobrovolskio, geriau žinomo kaip Tėvas Stanislovas, vardu.
Vyskupo pamoksle skambėjęs raginimas katalikams vengti puikybės ir siekti kuklumo, nuolankumo Paberžėje įgavo patvirtinimą, kad Kristų liudyti prasmingiausia paprastu gyvenimo būdu, meile Dievui ir kiekvienam žmogui. Ne vienas piligrimas tvirtino Paberžėje jautęs ypatingą sielos lengvumą: matyt, šioje vietovėje gyvenusio ir besidarbavusio Tėvo Stanislovo dėka, ši vieta įgijo ypatingą atmosferą.
Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnytėlėje piligrimai apžiūrėjo iš medžio drožtą altorių, V. Svirskio kryžių, Tėvo Stanislovo sukauptą liturginių reikmenų kolekciją, meldėsi, tylėjo. Išėję iš bažnytėlės, visi stabtelėjo ir prie paties Tėvo Stanislovo kapo – pasimelsti, prašant Dievo artumos šio nepaprasto dvasiškio sielai. Vėliau buvo aplankytas ir netoli bažnytėlės buvusiame Paberžės dvaro pastate įsikūręs 1863 m. sukilimo muziejus – vienintelis toks muziejus Lietuvoje.
Antroje kelionės pusėje buvo aplankytos Truskavos Šv. Dvasios ir Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios. Visiškai savo architektūra, interjeru skirtingas šventoves vienija faktas, jog šiuo metu jose darbuojasi kun. Alfredas Puško. Darbštaus Leliūnų, Pakalnių ir Burbiškio parapijose prieš kelerius metus dirbusio kunigo ir jo idėjas bei sumanymus palaikančių parapijiečių dėka, bažnyčios yra gyvos ir vis gražėjančios: Truskavos bažnyčioje skamba iš Vokietijos prieš ketverius metus atgabenti, pastatyti ir suderinti 7 metrų aukščio vargonai, o Ramygalos bažnyčioje Dievą nuo šiemet skambėdami šlovina dar du nauji varpai: Apaštalas Paulius ir Jonas Krikštytojas. Šių varpų skambesiu pasidžiaugti galėjo ir rugpjūčio 20 d. čia lankęsi piligrimai.
Po kun. A. Šukio Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje aukotų šv. Mišių, kun. A. Puško visi keliautojai buvo pakviesti pasivaišinti ir pabendrauti klebonijos kieme. Kalbėtasi apie parapijų gyvenimo nūdieną, prisiminti nuveikti darbai ankstesnėse parapijose, kviesta džiaugtis kiekviena akimirka kuriant, siekiant gėrio, skleidžiant tiesą.
Grįžti namo po piligriminės kelionės visada yra kitaip. Šįkart ypač gausus piligrimų skaičiumi, „Liepų“ choro giesmėmis ir dainomis praturtintas keliavimas suteikė dar daugiau patirčių ir supratimo, kokios skirtingos ir kitko bei kitaip duodančios gali būti katalikų išvykos svetur.
Piligrimystė įkvepia naujoms patirtims, planams, darbams ir dar gilesnėms Dievo valios pažinimo gelmėms.