Papildyta 17.54. Europos Komisija patvirtino Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, finansuojamą iš europinių lėšų, penktadienį pranešė Vilniuje viešinti komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).
„Europos Komisija uždegė žalią šviesą Lietuvos ekonomikos ir atsparumo didinimo planui“, – žurnalistams penktadienį sakė U. von der Leyen bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda ir premjere Ingrida Šimonyte.
I. Šimonytė teigė, kad „šiandien žymime tam tikrą labai svarbaus proceso etapą“.
Ekonomikos gaivinimo planą, Vyriausybės pavadintą „Naujos kartos Lietuva“, sudaro 2,2 mlrd. eurų viešųjų investicijų į reformas ir strateginius projektus.
Planas bus finansuojamas iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, sutartos siekiant padėti bendrijos šalims atsigauti po COVID-19 sukeltos krizės. Pagal šią priemonę lėšos padalinamos visoms bendrijos narėms.
Lietuvos planą sudaro septyni komponentai: atsparus sveikatos sektorius, žalioji pertvarka, skaitmeninė pertvarka, kokybiškas švietimas, inovacijos ir aukštasis mokslas, veiksmingas viešasis sektorius ir socialinė įtrauktis.
Vyriausybė skaičiuoja, kad kiekvienas pagal planą investuotas euras atneš 1,9 euro realaus BVP grąžos.
Apie patvirtintą Lietuvos ekonomikos gaivinimo planą U. von der Leyen pranešė lankydamasi Vilniaus transformatorių pastotėje Trakų Vokėje, kur bus įrengtas vienas iš keturių 50 MW galios ir 50 MWh talpos energijos kaupiklių (baterijų). Kiti trys bus įrengti Alytaus, Šiaulių ir Utenos aikštelėse.
Maždaug 100 mln. eurų vertės 200 MW galios kaupikliai pradžioje bus naudojami momentiniam rezervui užtikrinti, o ateityje balansuos vėjo jėgaines.
Šie įrenginiai bus finansuojami iš ekonomikos gaivinimo plano.
Europos Komisijai patvirtinus planą, per maždaug mėnesį jam turėtų pritarti ES Taryba.
Prezidentas Gitanas Nausėda susitikime su Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) ragino bendromis pastangomis stiprinti rytinės Europos Sąjungos sienos kontrolę.
Kaip pranešė Prezidentūra, G. Nausėda ir Komisijos pirmininkė susitikime penktadienį aptarė naujus nelegalios migracijos iššūkius. Šalies vadovas pabrėžė, kad Baltarusijos režimas pasitelkdamas migrantus bando didinti spaudimą ne tik Lietuvai, bet ir Europos Sąjungai.
Jis teigė, jog bendromis pastangomis būtina stiprinti rytinės Europos Sąjungos sienos kontrolę.
Pokalbyje su Komisijos Pirmininke valstybės vadovas kėlė ir Astravo atominės elektrinės klausimą, primindamas apie jos keliamą grėsmę visai Europos Sąjungai ir pabrėždamas būtinybę efektyviai įgyvendinti Europos Vadovų Tarybos priimtus sprendimus, kad tarptautinių branduolinės saugos reikalavimų nesilaikančių gamintojų elektros energija iš trečiųjų šalių nepatektų į Europos Sąjungos rinką.
G. Nausėda padėkojo U. von der Leyen už konstruktyvų bendradarbiavimą su EK tiek derantis dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės pernai liepą, tiek rengiant Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Pagal Ekonomikos gaivinimo priemonę Lietuvai turėtų tekti 2,225 mlrd. eurų.
„Šios lėšos bus pagrindas būtinoms reformoms ir investicijoms, kurios stiprins mūsų šalį, prisidės prie žalios, inovatyvios, teisingos ir stiprios Lietuvos augimo. Įpareigojimas mūsų vyriausybei, kad šie pinigai būtų investuoti kryptingai, skaidriai ir neštų didžiausią naudą Lietuvos žmonėms“, – sakė šalies vadovas.
Susitikime prezidentas pristatė reikšmingą Lietuvos ir Europos kultūrinio gyvenimo įvykį – projektą „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022 m.“ ir įteikė kvietimą dalyvauti renginio atidaryme Kaune 2022 metų sausio 22 dieną.
