„Jėzaus žodžiai, kuriuos girdime šio sekmadienio Evangelijoje, yra reiklūs ir netgi paradoksalūs: jis ragina mus atsukti kitą skruostą ir mylėti savo priešus“, – kreipėsi popiežius Pranciškus į piligrimus ir turistus, Šv. Petro aikštėje dalyvavusius sekmadienio vidudienio maldos susitikime.
Paprastai mes mylime tuos, kurie mus myli, laikome savo draugais tuos, kurie mūsų atžvilgiu yra draugiški, tačiau Jėzus mus provokuoja sakydamas: jei taip elgiatės, „ką gi ypatingo nuveikiate?“ (Mt 5, 47) Šiam aspektui – Jėzaus siūlymui elgtis ypatingai, nesilaikyti tik labai tiksliai subalansuotos pusiausvyros – popiežius skyrė savo trumpą sekmadienio vidudienio meditaciją.
Ypatinga yra tai, kas peržengia įprastines ribas, kas pranoksta įprastą praktiką ir apskaičiavimus. Paprastai mes stengiamės, kad viskas būtų tvarkinga ir kontroliuojama, kad atitiktų mūsų lūkesčius. Neskubame duoti, kai nežinome, ar patys ką nors gausime; nenorime per daug atsiskleisti, nes bijome nusivilti; mylime tik tuos, kurie mus myli; gera darome tiems, kurie mums daro gera; esame dosnūs tiems, kurie gali mums atsilyginti; tiems, kurie su mumis elgiasi blogai, atsakome tuo pačiu.
Tačiau Viešpats mus įspėja: to negana! Neturime tenkintis tik to, kas duodama, ir to, kas gaunama, balansu. Jei Dievas vadovautųsi tokia logika, neturėtume jokios vilties! Tačiau, mūsų laimei, Dievo meilė visada yra ypatinga, pranoksta mūsų kriterijus.
Neskubame duoti, kai nežinome, ar patys ką nors gausime; nenorime per daug atsiskleisti, nes bijome nusivilti; mylime tik tuos, kurie mus myli…
Jėzaus žodžiai meta mums iššūkį, sakė Pranciškus. Mes vadovaujamės naudos logika, o jis mus prašo atsiverti ypatingai, neatlyginamai meilei. Mes viską smulkiai skaičiuojame, o Kristus mus ragina mylėti be saiko. Jei Dievas mąstytų taip, kaip mes, niekada nebūtume išgelbėti: Jėzus nebūtų mūsų ieškojęs, kai buvome pasiklydę, nebūtų mūsų pamilęs begaline meile, nebūtų leidęsis dėl mūsų nukryžiuojamas. Mes patys viso to nenusipelnėme ir negalime jam nieko duoti mainais.
Pasak Pranciškaus, Dievas mus myli todėl, kad esame nusidėjėliai, o ne todėl, kad esame geri ar galime atsilyginti. Dievo meilė visada yra perteklinė, visada nepamatuojama, visada neproporcinga.
„Broliai ir seserys, Viešpats prašo mus išeiti iš savanaudiškumo logikos ir nematuoti meilės, nesverti jos naudingumo ar patogumo svarstyklėmis. Jis kviečia mus neatsakyti į blogį blogiu, bet ryžtis gėriui, dovanojimo rizikai, net jei mainais gausime mažai arba nieko. Juk būtent tokia meilė pamažu malšina konfliktus, sumažina atstumus, įveikia priešiškumą ir gydo neapykantos žaizdas. Nepaprasta Kristaus meilė yra nelengva, bet įmanoma, nes jis pats mums padeda, dovanodamas mums savo Dvasią“, – kalbėjo Pranciškus ir meldė, kad mus užtartų Dievo Motina, kuri be jokių išskaičiavimų tarė „Taip“ Dievui.
Po kartu su Šv. Petro aikštėje sekmadienio vidudienį buvusiais žmonėmis sukalbėtos „Viešpaties angelo“ maldos popiežius prašė neužmiršti pasaulyje kenčiančių žmonių – karo iškankintų Ukrainos gyventojų, nuo žemės drebėjimo nuketėjusių žmonių Turkijoje ir Sirijoje – ir už juos melstis.
