Niekas taip negydo ir negaivina kaip karšta malda. Tuo galėjo įsitikinti, liepos 6-ąją, Valstybės ir Tautiškos giesmės dieną, į Didžiuosius Žemaičių Kalvarijos atlaidus sugužėję maldininkai iš įvairiausių visos Lietuvos parapijų.
Didžiąją dalį, žinoma, sudarė piligrimai iš Telšių dekanato, tačiau teko sutikti net Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) kleboną kunigą Jurij Vitkovskij, kuris su būriu parapijiečių atvyko pasimokyti karštos žemaitiškos maldos. Dėl kažkokių antgamtinių priežasčių per naktį susitraukusioje bazilikoje pagrindinių Šv. Mišių metu tikintieji netilpo – dalis jų užpildė nuoširdaus klebono kun. Modesto Ramanausko rūpesčiu paruoštas sėdimas vietas šventoriuje.
Juolab, kad Telšių dekanato dekanas prelatas Juozas Šiurys pasirūpino ne tik piligrimams patarnaujančių dekanato kunigų giedrais veidais, bet ir giedru vasarišku oru.Šiandien karšta malda gaivino ir politikus, ir medicinos darbuotojus. Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius sveikino atvykusius LR Seimo narį Valentiną Bukauską, Telšių rajono savivaldybės merą Tomą Katkų, vicemerę Agnę Jakavičiutę-Miliauskienę, Telšių miesto ir rajono seniūnijų seniūnus, Telšių regioninės ligoninės direktorę gydytoją Jovitą Seiliuvienę, Telšių rajono Policijos komisariato viršininkę Aureliją Kontrimienę, ligoninių kapelionus, gydytojus, slaugytojus, administracijos darbuotojus bei aptarnaujantį personalą.
Maldos už Lietuvą, medikus ir ligonius dieną pagrindinių Šv. Mišių liturgijai vadovauti, homilijos žodį tarti ir Jėzaus Kryžiaus relikviją Kryžiaus kelio kalnų procesijoje panėšėti maloniai sutiko Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM. Tikinčiųjų ausis lepino ir Dievą garbinti skatino Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos choras bei jo vadovė Ernesta Dargužienė.
Kreipdamasis į milžinišką Dievo vaikų minią, svečias vyskupas tęsė Šventajame Rašte šiomis dienomis gvildenamą mūsų tikėjimo tėvo Abraomo istoriją. Dienos skaitinyje aprašytą Dievo prašymą paaukoti savo pirmagimį sūnų, kurį Dievas, išpildydamas pažadą, padovanojo Abraomui, pastarasis imasi pildyti ir tik pačioje kulminacijoje Dievo siųstas angelas sustabdo Abraomo ranką, iškeltą žudyti savo mylimą vaiką. Čia esą užkoduota paralelė: lygiai taip Dangiškasis Tėvas siuntė į pasaulį savo sūnų Jėzų Kristų, kuris kentėjo, buvo nukryžiuotas, mirė ir trečiąją dieną prisikėlė. Sunku įsivaizduoti, kas tuo metu turėjo vykti Abraomo širdyje: Dievas, kuris dovanoja didžiausią žmogaus svajonę, čia pat kėsinasi ją atimti. Kaip tai suprasti? Atsakymas į šį klausimą, pasak vyskupo Lino, slypi gigantiškame Abraomo tikėjime. Dievas nori pamatyti Abraomo tikėjimą, taip kaip Jėzus Evangelijose pradeda veikti, daro stebuklus tik „pamatęs žmonių tikėjimą.“
„Mūsų visų atvykimas į Žemaičių Kalvarijos šventovę rodo mūsų tikėjimą, nes tai anaiptol nėra turistinė kelionė, – kalbėjo vyskupas. – Šiandien, kai meldžiamės už ligonius, svarbu suprasti, kad liga parodo mūsų kaip kūrinių būklę ir priverčia išgyventi savo priklausomybę nuo Dievo. Kai sergame, mūsų protus ir širdis persmelkia netikrumas, baimė, sąmyšis. Liga priverčia mus užduoti prasmės klausimus, tačiau atsakymų be tikėjimo surasti neįmanoma.“
Anot Panevėžio vyskupo, reikia turėti mintyje ne tik fizines, bet ir dvasines žmogaus ligas, kurios paralyžiuoja sąžinę ir vidinį gyvenimą, o vaistai nuo tokio pobūdžio ligų yra malda ir ypač Atgailos sakramentas. Vysk. L. Vodopjanovas OFM prisiminė popiežių Benediktą XVI. Paklaustas apie Europą ištikusią dvasinę ir tikėjimo krizę, jis kartą atsakė: „Man atrodo, kad praradome nuodėmės jausmą, atgailos ir atsivertimo troškimą.“
