Seimas per pirmąjį balsavimą dėl Konstitucijos pataisos priėmimo pritarė iniciatyvai leisti kandidatuoti į parlamentą nuo 21 metų amžiaus vietoje dabartinių 25-erių.
Už tokį Konstitucijos pakeitimą per pirmąjį priėmimą ketvirtadienį balsavo 95 Seimo nariai, prieš buvo vienas ir susilaikė 12 parlamentarų.
Dėl Konstitucijos pataisos priėmimo Seime balsuojama du kartus ir abu kartus pataisai turi pritarti ne mažiau kaip du trečdaliai parlamentarų – 94 Seimo nariai. Iki antrojo balsavimo turės būti daroma ne mažiau kaip trijų mėnesių pertrauka.
Už Konstitucijos pataisą kalbėjęs valdančiųjų atstovas konservatorius Edmundas Pupinis pažymėjo, kad didžioji dalis Europos Sąjungos (ES) šalių leidžia kandidatuoti jaunesniems piliečiams, o žemesnė amžiaus kartelė automatiškai nereiškia, kad jaunimas užplūs Seimą.
„Jau 16 Europos Sąjungos šalių leidžia kandidatuoti asmenims net nuo 18 metų, septynios šalys, tarp kurių ir mūsų kaimyninės Latvija ir Estija, nuo 21-erių“, – sakė E. Pupinis.
„Taip pat tenka priminti, kad prieš trejus metus mes su didele baime pakeitėm savivaldos rinkimų įstatymą, taip pat buvo daug abejonių, ar leidimas kandidatuoti nuo 18 metų labai neatjaunins savivaldybių tarybų, bet atsitiko visai ne tai, iš 1502 tarybos narių yra tik du nariai, kurių amžius yra nuo 18 iki 20 metų“, – kalbėjo E. Pupinis.
Opozicinių „valstiečių“ atstovas Robertas Šarknickas teigė, kad 21 metų jaunimas dar neturi pakankamai kompetencijos ir patirties valdyti valstybę.
„Gal pati idėja nebloga, bet vertinant realią situaciją valstybėje, kai jaunimas dabar valdo valstybę, kuris sugebėjo kone per pusę metų apversti Lietuvą aukštyn kojom, ir jaunimas, kuris yra išsilavinęs, ką mes turėsime – ateis 21 metų, kurie nebaigę mokslų, neturi patirties gyvenimo ir ateina valdyti valstybės? Iki kokio lygio mes einam, vis dėl to turi būti kompetencija, patirtis“, – sakė R. Šarknickas.
Pataisą dėl kandidatų į Seimą amžiaus cenzo mažinimo dar praėjusioje kadencijoje pateikė dabartinė Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Anos kadencijos Vyriausybė tokiai Konstitucijos pataisai buvo pritarusi.
Pataisą inicijavusi V. Čmilytė-Nielsen argumentuoja, kad pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus 21-erių sulaukęs asmuo jau gali būti renkamas į Europos Parlamentą.
Tuo tarpu 25 metų riba renkant asmenis į nacionalinius parlamentus yra didžiausia visoje Europos Sąjungoje, šį cenzą taiko tik dar trys šalys: Italija, Graikija ir Kipras, nurodoma pataisos aiškinamajame rašte.
