Aliaskoje ketvirtadienį prasidėjus pirmam JAV ir Kinijos tiesioginiam susitikimui nuo prezidento Joe Bideno (Džo Bideno) kadencijos pradžios, abiejų šalių diplomatijos vadovai susirėmė dėl virtinės didelius nesutarimus keliančių klausimų.
Kinijos veiksmai „kelia grėsmę taisyklėmis pagrįstai tvarkai, palaikančiai pasaulio stabilumą“, sakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), pradėdamas dviejų dienų susitikimą Ankoridže.
Pasak A. Blinkeno, amerikiečiai kalbės „apie savo didelį susirūpinimą Kinijos veiksmais, taip pat ir Sindziange“, kur, Vašingtono teigimu, Pekinas vykdo musulmonų uigūrų genocidą.
Kinijos komunistų partijos Centrinės užsienio reikalų komisijos direktoriui Yang Jiechi (Jang Dzieči) ir užsienio reikalų ministrui Wang Yi (Vang I) A. Blinkenas taip pat pasakė, kad vyks dialogas dėl „Honkongo, Taivano, kibernetinių atakų prieš Jungtines Valstijas, ekonominės prievartos mūsų sąjungininkų atžvilgiu“.
Pekinas laikėsi tvirtai.
„Kinija griežtai nepritaria JAV kišimuisi į Kinijos vidaus reikalus. Reiškiame savo tvirtą nepritarimą tokiam kišimuisi ir atsakydami imsimės griežtų veiksmų“, – įspėjo Yang Jiechi.
Wang Yi pasmerkė naujausias, derybų išvakarėse paskelbtas JAV sankcijas Kinijos aukšto rango pareigūnams dėl Honkongo laisvių varžymo.
„Ne taip reiktų priimti savo svečius“, – sakė Wang Yi.
„Šaltojo karo mentalitetas“
Tarp Vašingtono ir Pekino tebetvyro didelė įtampa, kilusi per ankstesnio JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) kadenciją dėl prekybos karo ir ginčų įvairiausiais klausimais, nuo gynybos iki technologijų ir Honkongo teisių.
Atokioje vietoje prie Ramiojo vandenyno esantis Ankoridžas buvo laikomas neutralesne už Vašingtoną ar Pekiną vieta trijų sesijų deryboms, turinčioms pasibaigti penktadienį ryte.
Tačiau abi šalys didelių lūkesčių nepuoselėjo, o pradedant susitikimus nustatytas tonas tik patvirtino varžovių nesutarimų dydį.
Praėjęs susitikimas birželio mėnesį nepadėjo pagerinti santykių, kurie baigiantis D. Trumpo kadencijai priminė naują šaltąjį karą.
J. Bidenas išlaiko griežtą kursą dėl Kinijos, o A. Blinkenas yra sakęs, kad Amerikai tai „didžiausias geopolitinis XXI amžiaus išbandymas“.
Vis dėlto J. Bideno komanda yra sakiusi, kad nori dalyvauti pasaulinėje diplomatijoje, ne taip kaip D. Trumpas, laikęsis izoliacionistinės ir sąjungininkų barimo pozicijos, ypač tokiais klausimais kaip klimato kaita, pandemija ir ginkluotės neplatinimas.
Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas (Džeikas Salivanas) ketvirtadienį sakė, kad JAV „nenori konflikto“, bet „sveikina stiprią konkurenciją“.
Yang Jiechi paragino jį „atsisakyti Šaltojo karo mentaliteto“ ir sakė, kad Pekinas nenori „jokios konfrontacijos, jokio konflikto“.
Tačiau aiškiai paveiktas Amerikos kaltinimų, jis ilgai priekaištavo Vašingtonui ir reikalavo „liautis stūmus savo demokratiją likusioje pasaulio dalyje“.
A. Blinkenas atsakė: „Turiu jums pasakyti, jog tai, ką girdžiu, labai skiriasi nuo to, ką pavaizdavote. Aš girdžiu didelį pasitenkinimą, kad Jungtinės Valstijos sugrįžo, kad mes vėl bendraujame su savo sąjungininkais ir partneriais.“
„Taip pat girdžiu didelį susirūpinimą kai kuriais jūsų vyriausybės veiksmais“, – pridūrė jis.
Vienas J. Bideno administracijos aukšto rango pareigūnas Ankoridže apkaltino kinų delegaciją „pasirodymu dėl efekto“ ir sakė, kad ji „sutelkia dėmesį į viešą vaidinimą ir teatrališkumą, o ne į esmę“.
Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro Taivano ir Kinijos reikalų ekspertė Bonnie Glaser (Boni Gleizer) sakė, kad derybų poveikis bus ribotas.
„Jie aiškinsis, ar turi bendro pagrindo kai kuriais klausimais ir ar yra būdų tvarkytis su nesutarimais ir net juos mažinti“, – naujienų agentūrai AFP sakė ji.
„Didelių lūkesčių ir toliau nereikėtų turėti. Santykių „perkrovimas“ mažai tikėtinas“, – pridūrė B. Glaser.
„Prievarta“
Prieš šias derybas A. Blinkenas lankėsi Japonijoje ir Pietų Korėjoje – svarbiose JAV sąjungininkėse Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.
Tokijuje JAV valstybės sekretorius įspėjo Kiniją dėl „prievartos ir destabilizuojančio elgesio“.
A. Blinkenas ir gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas) taip pat dalyvavo svarbiame vadinamojo Ketvertuko susitikime. Šis JAV, Australijos, Japonijos ir Indijos aljansas siekia stabdyti Kinijos ambicijas.
A. Blinkenas ir sąjungininkai kritikavo Kiniją dėl virtinės klausimų, įskaitant Honkongo autonomijos eroziją, įtampą dėl Taivano ir Tibeto, elgesį su uigūrais Sindziange, dideles Pekino ambicijas Pietų Kinijos jūroje, intelektinės nuosavybės vogimą ir skaidrumo dėl COVID-19 kilmės trūkumą.
Elizabeth Economy (Elizabet Ekonomi) iš Stanfordo universiteto Hooverio (Huverio) instituto pažymėjo, kad nors J. Bideno administracija atsisakė D. Trumpo kurstytojiškos retorikos, temperatūra išlieka aukšta.
„Atvirai kalbant, sunku įsivaizduoti, kad Kinija keistų kursą bet kokiu Jungtinėms Valstijoms reikšmingu klausimu… Mūsų svarbiausios vertybės ir vizijos ateities pasauliui iš esmės skiriasi“, – AFP sakė ji.
