Siekiant užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugas atvykstančioms delegacijoms liepą Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo metu bus mažinamos planinių sveikatos paslaugų ligoninėse apimtys.
„Nesame vienintelis sektorius, kuris ruošiasi NATO viršūnių susitikimui liepos mėnesį. Jam ruošiasi ir kiti sektoriai, ir kitos institucijos (…) yra gauta užduotis, ką reikėtų padaryti, atlikti, užtikrinti. Mūsų atvejų yra sveikatos priežiūros paslaugų teikimą atvykstančioms delegacijoms, kurių turėsime tikrai nemažai, ir ir svečių turėsime aštuonis tūkstančius. Na, tai natūralu, kad yra padidėjęs mastas kam gali tekti teikti paslaugas“, – BNS sakė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė Jurgita Grebenkovienė.
NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis.
Pasak kanclerės, diskusijose su ligoninių atstovais dėl pasiruošimo renginiui yra svarstomi įvairūs scenarijai, skaičiuojama, kokį kiekį pacientų įstaigos yra pajėgios priimti įvairiais laiko intervalais, planuojami procesai, jei padidėtų pacientų srautai, apžvelgiama greitosios pagalbos pajėgų parengtis.
„(Ligoninės – BNS) stengsis kuo mažiau riboti, bet dėl to ir dėliojami tie scenarijai, kad matytųsi, kiek turi apriboti laikinai planinių paslaugų, tarkim planinių operacijų kiekį būtent tomis dienomis“, – komentuodama sveikatos sektoriaus pasiruošimą susitikimui kalbėjo ji.
Pasak kanclerės, ligoninių užimtumą ir planines paslaugas planuojama mažinti likus kelioms dienoms iki susitikimo bei jo metu.
„Skubi pagalba ir toliau bus teikiama gyventojams. Bet kiek yra, įmanoma planinių paslaugų apimtis planuojama šiek tiek sumažinti“, – pažymėjo kanclerė.
Anot J. Grebenkovienės, diskusijoje dalyvauja keturios įstaigos – respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, Kauno ligoninė bei Santaros ir Kauno klinikos. Su jomis SAM dėlioja pajėgumus, tai kiek skirtingo sudėtingumo pacientų, ligoninės gali priimti į Priėmimo skyrius.
Minėtų ligoninių atstovai pasiruošimo NATO viršūnių susitikimui BNS plačiau nekomentavo.
Kanclerė negalėjo įvardinti per susitikimą budėsiančio tikslaus aktyvių medikų komandų skaičiaus, tačiau ji pabrėžė, jog „jų bus daugiau negu įprasta“. J. Grebenkovienė taip pat pažymėjo, kad šiuo metu yra svarstomas klausimas ir dėl pagalbos iš kitų valstybių.
„Mes dar nesam priėmę sprendimo, kad mes norim prašyti pavyzdžiui Lenkijos ir Latvijos pagalbos. Mes pirmiausia norim susidėlioti, kaip atrodys tam tikras pacientų skaičius priėmus mūsų įstaigose, jeigu matome, kad labai stipriai veikia įstaigų darbą ir viršija mūsų pajėgumus, tai ką mes dėliojamės, tada natūralu galima bus kalbėti apie kaimyninių šalių pagalbą“, – pažymėjo ji.
„Kitas dalykas, matyt, yra labai svarbus. Tai yra logistinis resursas. Tai pacientų gabenimas ar net galimybės. Tai va, čia yra ta vieta, kur gali reikėti, ir čia irgi susidėliosime. Turime greitųjų pagalbų tiek, kiek turime“, – teigė kanclerė.
Kanclerės teigimu, nėra planų priskirti medicinos darbuotojus atskiroms delegacijoms, tačiau tiek medikai, tiek greitosios medicinos pagalbos personalas budės renginio vietoje.
Užsienio reikalų ministerija (URM) yra nurodžiusi, jog susitikimo darbo sesijos numatytos LITEXPO parodų centre, jis NATO standartams turi būti pritaikytas iki liepos 1 dienos.
Šią savaitę šalies atstovai patvirtino, jog susitikimo metu Lietuva prašys „Frontex“ ir Lietuvos kariuomenės pagalbos saugant išorines Europos Sąjungos sienas. Tuomet nebuvo nurodyta, kiek pajėgų bus dislokuota pasienyje.
NATO vadovų susitikimo organizavimo išlaidų biudžetas siekia 38 mln. eurų. Viršūnių susitikimas Lietuvoje rengiamas pirmą kartą, jo metu laukiama atvykstant apie 40 NATO sąjungininkių ir partnerių aukščiausio lygio delegacijų, gausaus būrio tarptautinės žiniasklaidos atstovų.
