Per Hirošimos ir Nagasakio bombardavimą dvi bažnyčios liko nepaliestos

Pirmosiomis rugpjūčio savaitėmis pasaulis prisimena siaubingą tragediją, kai Antrojo pasaulinio karo metais atominėmis bombomis buvo subombarduoti Japonijos miestai Hirošima ir Nagasakis. Dar vienų metinių proga Filipas Kosloskis internetiniame “Aleteia” leidinyje pasakoja apie šių miestų jėzuitų ir pranciškonų bendruomenes, stebuklingai išgyvenusias bombardavimą.

Rugpjūčio 6 d. yra Viešpaties Atsimainymo liturginė šventė. Šią dieną 1945 m. perkeistą Dievo veidą, atsispindintį Jo vaikuose, subjaurojo pražūtingas atominės bombos sprogimas virš Hirošimos, nusinešęs apie 140 000 vyrų, moterų ir vaikų gyvybių.

Nepaisant to, tarp nuniokojimo būta stebuklų. Maždaug už 4,5 km nuo sprogimo epicentro išliko Nagatsuki jėzuitų vienuolynas, kuriame buvo įsikūręs noviciatas. Jame gyvenę broliai įėjo į istoriją kaip “Hirošimos aštuonetas”.
Jie išgyveno sprogimą, kuris iš karto pražudė 86 % žmonių aštuonių kvartalų spinduliu. Nors kai kurie broliai sulaukė garbaus amžiaus, daugelis jų patyrė radiacijos poveikį ir turėjo įvairių sveikatos sutrikimų

Vienam iš aštuonių brolių, tėvui Hubertui Šiferiui, 1945 m. rugpjūčio 6 d. sukako 30 metų. Jis šventė Mišias Viešpaties Atsimainymo garbei ir kaip tik sėdėjo prie pusryčių stalo, kai, jo dažnai cituojamais žodžiais tariant, “staiga baisus sprogimas vienu griausmingu trenksmu perskrodė orą. Nematoma jėga pakėlė mane nuo kėdės, išmetė į orą, sukrėtė, trenkė, suvirpino kaip lapą rudeninio vėjo gūsyje”.

1945 m. rugpjūčio 9 d. buvo numesta dar viena atominė bomba – šį kartą ant Nagasakio, miesto, vadinamo Japonijos katalikų sostine, nes jame gyveno beveik du trečdaliai Japonijos katalikų. Nagasakis buvo nuniokotas. Tačiau šventojo Maksimilijono Kolbės pastatytas pranciškonų vienuolynas liko stovėti.

Lenkų šventasis, per tą patį karą nukankintas Aušvico koncentracijos stovykloje, nusprendė pastatyti vienuolyną vietoje, kurią daugelis laikė nesėkminga, nes ji buvo toli nuo miesto centro. Nepaisydamas šios kritikos, Maksimilijonas primygtinai reikalavo žemės sklypo už kalno.

Iš tikrųjų būtent šis kalnas apsaugojo vienuolyną, kai atominė bomba sugriovė miestą ir pražudė apie 70 000 žmonių.

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version