Spalio 2 d. Vatikane prasideda antrasis Vyskupų sinodo 16-osios eilinės generalinės asamblėjos posėdis. Tai – keturias savaites truksiantis 368 balso teisę turinčių delegatų – ir dar dešimtys balsavimo teisės neturinčių dalyvių – iš šešių žemynų susirinkimas, kuriame bus nagrinėjama tema „Dėl sinodinės Bažnyčios: bendrystė, dalyvavimas ir misija“. Kaip ir praėjusių metų susitikime dalyviai bandys patirti sinodiškumą – įsiklausymo, lydėjimo ir bendrystės atmosferą.
Kitaip nei pernai vykusiame susitikime, nelaukiama, kad dėl dalyvių dėmesį prikaustys aktualios temos. Tikimasi, kad daugiausia dėmesio bus skiriama pačiam sinodiškumui.
Iš 368 balsavimo teisę turinčių delegatų – 272 vyskupai ir 96 ne vyskupai – didžioji dauguma grįžta iš pirmojo susitikimo. Tarp sinodo asamblėjos dalyvių yra du Lietuvos vyskupai – Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, kaip Europos vyskupų konferencijų tarybos pirmininkas, ir Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, kaip Lietuvos vyskupų konferencijos atstovas.
Štai ką verta žinoti apie antrąjį ir paskutinį šių metų Sinodo dėl sinodiškumo susirinkimą:
1. Šis susitikimas yra įsišaknijęs trejus metus trukusiame procese, kuris prasidėjo 2021 m. vyskupijų lygmeniu vykusiomis konsultacijomis dėl sinodiškumo Bažnyčioje. Šios konsultacijos perėjo į vyskupų konferencijų lygmenį ir vėliau apėmė žemyno etapą.
Šiuose etapuose surinkta informacija turėjo įtakos 16-osios eilinės Vyskupų sinodo generalinės asamblėjos, kuri išsiskyrė tuo, kad į ją pirmą kartą buvo įtraukti balsuojantys pasauliečiai delegatai ir kad ji vyko per du posėdžius, sistemai.
Pirmasis susitikimas vyko Vatikane 2023 m. spalio 4-29 d. Po šio susitikimo vyskupai ir delegatai toliau konsultavosi, kaip skleistis sinodinei Bažnyčiai, ir ši informacija buvo apibendrinta bei perduota Šventajam Sostui bei visuomenei.
Tikimasi, kad 2024 m. spalio mėn. įvyksiančio sinodo susitikimo dalyviai parengs apibendrinamąjį pranešimą. Įprastai vyskupų sinodai baigdavosi tuo, kad popiežius paskelbdavo dokumentą nagrinėjama tema.
2. Spalio mėn. delegatų darbo planas yra išdėstytas liepos mėn. paskelbtame „Instrumentum laboris“. Šis dokumentas yra antrasis sinodo „darbinis dokumentas“, o prieš pirmąjį sinodo posėdį 2023 m. spalio mėn. bus paskelbtas kitas „instrumentum laboris“.
2024 m. dokumento pagrindą sudaro praėjusių metų susitikimo pabaigoje sinodo delegatų priimta plataus masto apibendrinamoji ataskaita, kurioje nurodytos sritys, vertos tolesnio dėmesio prieš šių metų susitikimą, taip pat papildomos konsultacijos, vykusios tarp susitikimų.
Darbo dokumente, kurio pagrindinė tema buvo „Kaip būti misionieriška sinodo Bažnyčia“, akcentuojami klausimai, susiję su krikščioniškuoju ugdymu, bendruomeniniu įžvalgumu, skaidrumu ir atskaitomybe.
3. Tikimasi, kad antrojo sinodo susitikimo struktūra bus tokia pati kaip ir pirmojo: delegatai sėdės prie apskritųjų stalų, klausysis pranešimų ir dalyvaus „dvasiniuose pokalbiuose“, t. y. klausysis Šventosios Dvasios ir vieni kitų, nes bus tylos laikotarpių, o kiekvienas turės galimybę pasidalyti savo mintimis ir gauti atsiliepimų į jas.
4. Itin prieštaringai vertinamos temos, tokios kaip moterų įšventinimas į diakonus, susituokę dvasininkai ir tarnystė žmonėms, kurie save identifikuoja kaip priklausančius LGBT, iš sinodo apskritojo stalo diskusijų persikėlė į specialias teologinių studijų grupes. Tikimasi, kad joms atlikus sunkų darbą šiomis temomis, sinodo dalyviai daugiau dėmesio skirs pačio sinodiškumo reikšmei ir patirčiai. Vis dėlto delegatai tikisi iš studijų grupių gauti pažangos ataskaitas, o birželio mėnesį jos turėtų pateikti galutines savo darbo galutines išvadas.
Tikimasi, kad viena iš temų, kuri bus aptarta – oficialiai ar neoficialiai, – yra gruodžio mėn. išleista „Fiducia Supplicans“ – Tikėjimo mokymo dikasterijos pastoracinė instrukcija, kurioje išdėstyta „galimybė laiminti nereguliariose situacijose esančias poras ir tos pačios lyties poras, oficialiai nepatvirtinant jų statuso ir niekaip nekeičiant Bažnyčios amžinojo mokymo apie santuoką“.
Šis dokumentas visame pasaulyje sulaukė prieštaringų vertinimų tiek dėl turinio, tiek dėl jo paskelbimo, o kai kurie kritikai teigė, kad rengiant dokumentą nebuvo tinkamai konsultuojamasi su vyskupais.
Pavyzdžiui, Afrikos ir kitų šalių vyskupai oficialiai atmetė dokumente siūlomas pastoracines gaires ir, nors dokumentas nebuvo susijęs su sinodu, bet paskelbtas po jo, kai kurie Afrikos ganytojai Vakarų katalikų žiniasklaidos priemonėms teigė, kad, jų nuomone, „Fiducia“ sugadino sinodo procesą.
5. Daugeliui tikinčiųjų „sinodiškumas“ tebėra sunkiai apibrėžiama sąvoka. Apibendrinamojoje Sinodo ataskaitoje šis iššūkis pripažįstamas, pažymint, kad terminą „sinodiškumas” reikia tiksliau išaiškinti.
Dokumente sinodiškumas pateikiamas taip: „Plačiausia prasme sinodiškumas gali būti suprantamas kaip krikščionių keliavimas su Kristumi Karalystės link kartu su visa žmonija. Sinodiškumas yra orientuotas į misiją, jis reiškiasi vienijimusi į sambūrius įvairiais bažnytinio gyvenimo lygmenimis, tarpusavio įsiklausymu, dialogu, bendruomenine įžvalga, konsensuso kūrimu, išreiškiančiu Kristaus buvimo akivaizdą Šventojoje Dvasioje, kai kiekvienas priima sprendimus diferencijuotai, suvokdamas bendrą atsakomybę.”
Sinodiškumas yra Bažnyčios ateitis, kurios kontūrus artimiausią mėnesį ir brėš Sinodo dalyviai.
