Dieviškąja teise visi tikintieji, kiekvienas sau tinkamu būdu, įpareigojami daryti atgailą, bet, siekiant, kad visi tarpusavyje būtų sujungti bendru atgailos laikymusi, yra nustatytos atgailos dienos, kai tikintieji ypatingu būdu dalyvauja malda, atlieka gailestingumo ir meilės darbus, aukoja save, ištikimiau atlikdami savo pareigas ir ypač laikydamiesi pasninko ir abstinencijos (plg. CIC kan. 1249), pagal šias Lietuvos Vyskupų Konferencijos nustatytas normas:
Kaip ir Visuotinėje Bažnyčioje, Lietuvoje atgailos dienos yra visi metų penktadieniai ir gavėnios laikas.
Susilaikymo nuo mėsiškų valgių (abstinencijos) įstatymas. Nuo mėsiškų valgių turi būti susilaikoma visais metų penktadieniais (išskyrus tuos atvejus, kai jie sutampa su iškilmės diena), Pelenų trečiadienį ir, pagal seną Lietuvos tradiciją, – Kūčių dieną. Šis abstinencijos įstatymas saisto visus nuo 14 metų amžiaus.
Pasninko įstatymas. Leidžiama per dieną valgyti sočiai tik kartą. Šio įstatymo privalu laikytis nuo 18 iki 60 metų amžiaus (plg. CIC kan. 1252).
Susilaikymo nuo mėsiškų valgių (abstinencijos) ir pasninko reikia laikytis Pelenų dieną ir Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kančios ir Mirties penktadienį (plg. CIC kan. 1251).
Kai Kūčios būna sekmadienį, tikintieji, pagal Lietuvos tradiciją, tą dieną kviečiami susilaikyti nuo mėsiško maisto, nors sekmadieniais tokios pareigos ir nėra.
Sielų ganytojai ir tėvai privalo rūpintis, kad taip pat ir dėl jauno amžiaus neturintys pareigos laikytis pasninko ir abstinencijos asmenys būtų ugdomi kilnia atgailos dvasia (plg. CIC kan. 1252).
SUSILAIKYMO NUO MĖSIŠKŲ VALGIŲ (ABSTINENCIJOS) IR PASNINKO ĮSTATYMO PAAIŠKINIMAS
Susilaikymo nuo mėsiškų valgių (abstinencijos) įstatymas draudžia valgyti žinduolių ir paukščių mėsą ir tai, kas turi tiesioginį ryšį su mėsa. Leidžiama valgyti žuvį, kiaušinius, pieno produktus, jūros gėrybes.
Pasninko įstatymas leidžia per dieną sočiai valgyti tik kartą. Kitus du kartus (pvz., ryte ir vakare) – tik lengvai užkąsti. Vanduo, pienas, vaisių sultys pasninko nelaužo.
Įstatymo dvasia. Visiems svarbu gerai suprasti, jog fizinis kūno apmarinimas nėra tikslas, bet yra taip sutvarkytas, kad palaikytų ir sustiprintų dvasinį apsimarinimą, kuris yra tikrasis apsimarinimas, tai yra ko nors atsisakymas dėl Kristaus.
Kūno apmarinimas dėl pakankamai svarbių priežasčių gali visiškai nesaistyti arba būti pakeistas, tačiau dvasinis apsimarinimas nepripažįsta išimčių ir pateisinimų. Jis saisto visus, taip pat ir vargšus, sergančius, kenčiančius.
Apsimarinimą turi lydėti sąmoningas ir maldingas dalyvavimas sekmadienio Eucharistijos šventime, nuoširdi Atgailos sakramento praktika, kasdienė malda, Šventojo Rašto skaitymas, artimo meilė, tarpusavio bendravimas, stropus atsidėjimas geriems darbams, santarvė šeimoje ir su kitais žmonėmis.
Reikia taip pat atsiminti, jog susilaikymo nuo mėsiškų valgių (abstinencijos) ir pasninko įstatymai visuomet turi karitatyvinį bei socialinį pobūdį. Bažnyčia atkreipia dėmesį į tai, jog artimo meilė reikalauja dalį išlaidų skirti vargšams, ypač tiems, kuriems labiausiai reikia pagalbos.
Tikras apsimarinimas taip pat visuomet įpareigoja atkurti pažeistą socialinį teisingumą, pvz.: mokėti teisingą atlyginimą, sugrąžinti neteisėtai pasisavintą nuosavybę, atitaisyti skriaudą, atlyginti žalą, atšaukti šmeižtą ir t. t.
Pasninko dvasia reikalauja susilaikyti nuo prabangaus maisto. Tikintieji taip pat skatinami atsisakyti tų maisto produktų, kuriems jaučiamas ypatingas pomėgis ar net priklausomybė nuo jų, pvz.: kava, saldumynai, alkoholis, tabakas ir pan.
Susilaikymą nuo mėsiškų valgių (abstinenciją) bei pasninką lydinti atgailos dvasia įpareigoja tikinčiuosius gavėnios metu nerengti triukšmingų pasilinksminimų, griežčiau, negu paprastai, vengti svaigalų, atsakingiau vertinti laiką, skiriamą darbui, laisvalaikiui, pramogoms ar asmeniniams pomėgiams, laiką, praleidžiamą prie televizoriaus ar kompiuterio.
Atgailą ir apsimarinimą turi lydėti kova su blogais polinkiais, įpročiais ir ydomis.
advento metas išreiškia Išganytojo laukimą. Todėl, laukdama Kristaus Gimimo šventės, Bažnyčia tikinčiuosius ypač kviečia budėti, melstis, atgailoti, ištiesinti širdies kelius, teisingai elgtis, vykdyti Dievo valią. Krikščionims šis religinis advento turinys nedera su prieškalėdiniu šurmuliu, triukšmingais pasilinksminimais, perdėtu dėmesiu įvairiems pirkiniams ir dovanoms.
Įpareigojimo svarba. Nuo susilaikymo nuo mėsiškų valgių (abstinencijos) ir pasninko įstatymų atleidžia tik pakankamai svarbi priežastis: negalimumas laikytis, didelis nepatogumas, liga, sunkūs darbai ar kitos teisėtos priežastys.
Nuo šių įstatymų laikymosi yra atleidžiami:
a) ligoniai ir kūdikių laukiančios bei juos maitinančios motinos;
b) visi negalintys pasirinkti sau maisto, o turintys valgyti tai, kas jiems duodama;
c) krikštynų, jungtuvių, laidotuvių, mirusiųjų minėjimų dalyviai;
d) dirbantys sunkų fizinį ar protinį darbą.
Jei dėl priežasties svarbos abejojama arba priežastis nėra pakankamai svarbi, tikintieji gali kreiptis į bažnytinę vyresnybę (parapijos kleboną), prašydami atleisti nuo šių įsakymų laikymosi.
Visais šiais atvejais susilaikymas nuo mėsiškų valgių (abstinencija) lieka galioti Pelenų trečiadienį, Didįjį penktadienį ir Kūčių dieną.
Tikintieji turi svarbią pareigą laikytis atgailos dienų. Todėl susilaikymo nuo mėsiškų valgių (abstinencijos) ir pasninko įstatymams sunkiai nusikalstų tas, kuris, neturėdamas pakankamai svarbios priežasties, kiekybės ar kokybės požiūriu apleistų daugumą įsakytų laikytis atgailos darbų.
