Paskelbti labiausiai migruojantys religinių grupių atstovai

ŠaltinisLAIKMETIS

Tarp 280 milijonų pasaulio imigrantų yra daugiau krikščionių, musulmonų ir žydų nei tarp visų gyventojų, rodo rugpjūčio 19 d. paskelbtas naujas sociologinės kompanijos “Pew Research Center” tyrimas, pranešė „The Roys Report“.

„Paaiškėjo, kad į tokias šalis kaip Jungtinės Valstijos, Kanada, įvairias Vakarų Europos vietas atvykstantys migrantai yra labiau religingi – ir kartais ypač labiau sukrikščioninti – nei tų šalių vietiniai gyventojai“, – sakė Ahsa Callahan, pagrindinė tyrėja.

Naujausiais 2020 m. surinktais duomenimis, krikščionys sudaro apie 30 proc. pasaulio gyventojų, o migrantų visame pasaulyje yra 47 proc. Tyrime nustatyta, kad musulmonai sudaro 29 proc. migrantų, bet 25 proc. pasaulio gyventojų. Labiausiai į migraciją linkusi religinė grupė yra žydai, kurie sudaro vos 0,2 proc. pasaulio gyventojų, bet 1 proc. migrantų: 20 proc. pasaulio žydų gyvena ne savo gimtojoje šalyje, palyginti su vos 6 proc. krikščionių ir 4 proc. musulmonų.

“Pew” duomenimis, per pastaruosius 30 metų migracija 83 proc. aplenkė pasaulio gyventojų skaičiaus augimą.

Nors žmonės imigruoja dėl daugelio priežasčių, įskaitant ekonomines galimybes, susijungimą su šeima ir bėgimą nuo smurto ar persekiojimo, religija ir migracija dažnai yra glaudžiai susijusios, teigiama ataskaitoje. JAV migrantai daug dažniau turi religinę tapatybę nei JAV vietiniai gyventojai apskritai.

Religingų migrantų antplūdis gali turėti didelį poveikį priimančiųjų šalių religinei sudėčiai. JAV atveju „imigrantai tam tikra prasme stabdo sekuliarizaciją“, – sako Callahan.

Nors apie 30 proc. visų JAV gyventojų save priskiria ateistams, agnostikams ar religiškai nesusijusiems asmenims, tik 10 proc. į JAV atvykusių migrantų save priskiria šioms kategorijoms.

“Pew” ištyrė 270 gyventojų surašymų ir apklausų duomenis ir nustatė 95 696 migrantų iš 232 kilmės ir tikslo šalių bei teritorijų religinės sudėties kombinacijas. Atliekant analizę daugiausia dėmesio buvo skiriama ne srautams, t. y. skaičiui, kuris matuojamas per tam tikrą laikotarpį, o „ištekliams“, t. y. bendram žmonių, gyvenančių kaip tarptautiniai migrantai, skaičiui. Ši metodika leido tirti visus suaugusiuosius ir vaikus, gyvenančius už savo gimtosios šalies ribų, neatsižvelgiant į tai, kada jie imigravo.

Tyrime nustatyta, kad migrantai dažnai persikelia į šalis, kuriose jų religinė tapatybė jau yra ir vyrauja. Pavyzdžiui, Izraelis yra pagrindinė žydų paskirties vieta – ten gyvena 51 proc. žydų migrantų (1,5 mln. žmonių), o Saudo Arabija yra pagrindinė musulmonų paskirties vieta – 13 proc. migrantų (10,8 mln. žmonių). Krikščionys ir religiškai nesusiję migrantai kaip tris svarbiausias kryptis renkasi Jungtines Amerikos Valstijas, Vokietiją ir Rusiją.

“Pew” duomenimis, dauguma pasaulio krikščionių migrantų atvyksta iš Meksikos ir apsigyvena JAV. Paprastai jie ieško darbo, didesnio saugumo arba susijungimo su šeimos nariais. Tuo pat metu 10 proc. musulmonų migrantų (8,1 mln. žmonių) gimė Sirijoje, bėgdami nuo regioninio konflikto po 2011 m. prasidėjusio karo.

Ataskaitoje didelis žydų migracijos lygis iš dalies siejamas su Izraelio repatriacijos įstatymu, kuris suteikia žydams teisę automatiškai gauti pilietybę ir atlikti „aliją“, t. y. persikelti į Izraelį.

Nuo 2020 m. apie 1,5 mln. žydų, gimusių ne Izraelyje, dabar gyvena šalyje. Žydų migrantai į Izraelį dažnai atvyksta iš buvusių sovietinių respublikų, tokių kaip Ukraina (170 000) ir Rusija (150 000). Antroje vietoje pagal žydų migrantų skaičių yra Jungtinės Valstijos (400 000), iš kurių ketvirtadalis jų persikelia iš Izraelio.

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version