Gersonas Gonzalesas Granadosas yra jaunas, polinkį prie tos pačios lyties asmenų turintis katalikas iš Peru, kuris nedalyvauja „Pride” festivaliuose. Priešingai – jis pažadėjo būti skaistus ir ginti Katalikų Bažnyčios mokymą apie homoseksualumą.
Ispanų žurnalistams Gonzalesas, kuris dirba fotografu, papasakojo apie savo gyvenimo kelią ir apie pažadą, kurį davė per Mišias Šventosios Šeimos rekolekcijų namuose Lurino vyskupijoje, Peru.
Paklaustas, kodėl pasižadėjo gyventi skaistų gyvenimą, kai daugelis yra skatinami „atsiskleisti” teigiant savo homoseksualumą, jaunasis perujietis sakė: „Kadangi gyvenime tiek daug kentėjome, esame linkę save pateikti kaip nugalėtojus arba kad viską įveikėme. Ir esame linkę pateikti šias baimes kaip pasididžiavimo ir laimės priežastį.”
Gonzalesas paaiškino, kad iš tikrųjų „homoseksuali praktika kenkia” – „skaudina širdį”. Be to, ji kenkia net tada, „jei yra meili, pagarbi ar ištikima”, – sakė jis, todėl pasisakė už tai, kad „homoseksualūs veiksmai nebūtų praktikuojami”.
Jaunuolis aiškino, kad atsisakydamas homoseksualių praktikų jis gali tarti „taip” Viešpačiui ir Bažnyčiai, bei patikino, kad „gyvenimas skaistybėje yra geriausias būdas gyventi homoseksualiai”.
Pakomentavęs, kad dėl savo pozicijos kartais sulaukia kritikos „iš Bažnyčios vidaus”, Gonzalesas sakė, kad vienas iš jo pažadų buvo „visada priimti ir skelbti Katalikų Bažnyčios mokymą bei ginti jos doktriną, ypač tai, kas susiję su homoseksualumu ir skaistumu”.
Gonzalesas žurnalistams pasakojo, kad savo potraukį tai pačiai lyčiai suvokė būdamas 12 metų. Iš pradžių jis laikė save biseksualiu, o laikui bėgant pasuko į pornografiją, masturbaciją ir galiausiai į homoseksualią praktiką.
Jaunuolis dalijosi, kad jį labai paveikė prasti santykiai su tėvu, kuris buvo emociškai neprieinamas. Tėvas, kuris, deja, tuo metu nemokėjo pasakyti „aš tave myliu” arba „aš tave branginu”; jis nemokėjo tikrai apkabinti. „Manau, kad dėl to galėjo atsirasti emocinis deficitas”, – sako Gonzalesas.
Šie santykiai, nepastovaus charakterio motina, įvykis kai 14-metis berniukas jį apkabino jam pačiam būnant 8-erių „galėjo sukelti sužeistą savigarbą, homoseksualų afektyvumą, galėjo lemti polinkį”.
Visa tai ir pokalbiai su kitais paskatino jį manyti, kad jo homoseksualumas buvo baimės ir sužeistų jausmų pasekmė.
„Jei homoseksualumas yra tai, ką jums sakau – baimė ir asmeninis nepasitenkinimas – praktikuodami jį galiausiai užsidarote savo homoseksualume, dar labiau gilinate žaizdas, tampate dar labiau nesaugūs ir priklausomi, galbūt dar labiau apsėsti. Taigi suprantu, kad Bažnyčia neklysta dėl savo mokymo”, – pabrėžė jis.
Gonzalesas pasakojo, kad 2013 m. Didįjį ketvirtadienį jis pajuto asmeninį Jėzaus kvietimą pakeisti savo gyvenimą.
