Paryžiaus olimpinių žaidynių organizatoriai sekmadienį pareiškė, kad labai atsiprašo už bet kokį įžeidimą, kurį sukėlė jų drąsi ir neįprasta atidarymo ceremonija, tačiau paneigė „bet kokius ketinimus parodyti nepagarbą kuriai nors religinei grupei“.
Kai kurios katalikų grupės ir Prancūzijos vyskupai pasmerkė penktadienį parodytą Thomas Jolly (Toma Žoli) režisuotą šou, kuris, jų nuomone, priminė patyčias iš krikščionybės.
Kritikai daugiausia dėmesio skyrė scenai, kurioje šokėjų, „drag queen“ personažų ir didžėjų pozos priminė Paskutinės vakarienės – paskutinio Jėzaus valgymo su apaštalais – vaizdus.
Krikščionių lyderiai Jungtinėje Karalystėje taip pat pasipiktino „pasityčiojimu iš krikščionybės“ per Paryžiaus olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją.
Krikščionys iš įvairių šalių socialiniuose tinkluose dalinosi pasisakymais prieš įžeidžiančias Paryžiaus olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos scenas, kuriose buvo akivaizdžiai pavaizduota Paskutinė vakarienė su „drag queens” (liet. persirengėliais).
Prieštaringai vertinamoje scenoje buvo matyti eilė persirengėlių, kurie įtaigiai raitėsi abipus lesbietės aktyvistės DJ Barbaros Butch.
Šeštadienį Prancūzijos vyskupų konferencija paskelbė pareiškimą, kuriame teigė, kad „nuostabias grožio, džiaugsmo, turtingų emocijų akimirkas“ per keturias valandas trukusią ceremoniją aptemdė kiti elementai.
„Vis dėlto šioje ceremonijoje, deja, buvo ir pasityčiojimo iš krikščionybės scenų, dėl kurių labai apgailestaujame“, – teigė vyskupai.
Jie pridūrė: „Galvojame apie visus krikščionis visuose žemynuose, kurie buvo įskaudinti dėl kai kurių scenų ekscesų ir provokacijų.“
Prancūzija buvo paraginta atsiprašyti
Jungtinėje Karalystėje krikščionių grupės paragino žaidynių organizatorius atsiprašyti. Tarp jų yra dvasininkė Lynda Rose (Linda Rauz) iš organizacijos „Voice for Justice UK“ bei Helena Croft (Helena Kroft) iš organizacijos „StreetLight UK“.
Jos pavadino Paskutinės vakarienės atvaizdavimą „nepadoriu“ ir „atviru paniekos krikščionybei išreiškimu“.
Dvasininkė L. Rose, organizacijos „Voice for Justice UK“ generalinė direktorė, teigė: „Krikščionybė buvo tiesiogiai ir sąmoningai nukreipta prieš krikščionybę. Kultūrinis pasisavinimas, kai vyrai apsimeta moterimis, jau yra labai įžeidžiantis ir užgaulus moterims, tačiau sąmoningas tyčiojimasis iš Kristaus dar labiau sustiprina šį piktnaudžiavimą.
„Olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija buvo ne sporto, o korupcijos šventė, „įtrauktis“ atsiskleidė visu gražumu.
H. Croft kalbėjo: „Ar jie būtų išdrįsę taip įžeisti islamą? Žinoma, kad ne. Hiperseksualumui, kuris, atrodo, yra transaktyvizmo bruožas, sporte ne vieta. Krikščionybės puolimui nėra vietos sporte“.
H. Croft kalbėjo: „Ar jie būtų išdrįsę taip įžeisti islamą? Žinoma, kad ne. Hiperseksualumui, kuris, atrodo, yra transaktyvizmo bruožas, sporte ne vieta. Krikščionybės puolimui nėra vietos sporte“.
Šeštadienį Jungtinės Karalystės evangelikų aljanso generalinis direktorius Gavinas Calveris (Gevinas Kalveris) Paskutinės vakarienės atvaizdavimą pavadino „neįtikėtinai šiurkščiu“. Jis teigė, kad „tikrai buvo siaubinga matyti, kaip atidarymo ceremonijoje taip atvirai tyčiojamasi iš krikščionybės“.
Jis pridūrė, kad ši scena buvo „visiškai nejautri, nereikalinga ir įžeidžianti“.
Teigia, kad nesiekė įžeisti jokios religinės grupės
„Akivaizdu, kad niekada nesiekėme parodyti nepagarbos jokiai religinei grupei“, – sekmadienį žurnalistams sakė „Paris 2024“ atstovė spaudai Anne Descamps (En Dekamp).
„Jei žmonės įsižeidė, žinoma, labai atsiprašome“, – pridūrė ji.
T. Jolly taip pat neigė, kad kurdamas beveik keturias valandas trukusį spektaklį, kuris vyko lyjant lietui palei Senos upę, įkvėpimo sėmėsi iš Paskutinės vakarienės.
Scenoje, kuria siekta skatinti toleranciją skirtingoms seksualinėms ir lytinėms tapatybėms, taip pat pasirodė prancūzų aktorius Philippe’as Katerine’as (Filipas Katerinas), vaidinęs apsinuoginusį mėlynaodį graikų vyno, ekstazės bei kitų gyvenimo malonumų dievą Dionisą.
„Idėja buvo surengti didelį pagonišką vakarėlį, susijusį su Olimpo dievais“, – sekmadienį kanalui BFM sakė T. Jolly.
„Idėja buvo surengti didelį pagonišką vakarėlį, susijusį su Olimpo dievais“, – sekmadienį kanalui BFM sakė T. Jolly.
„Mano kūryboje niekada nerasite noro ką nors išjuokti ar pažeminti. Norėjau ceremonijos, kuri suartintų žmones, sutaikytų, bet taip pat ir patvirtintų mūsų respublikoniškas vertybes – laisvę, lygybę ir brolybę“, – pridūrė jis.
Kito įspūdingo pasirodymo metu buvo galima Konsjeržeri rūmų lange pamatyti moterį, laikančią savo nukirstą galvą. Tai aliuzija į Prancūzijos karalienę Marie Antoinette (Mariją Antuanetę), kuri po 1789 metų Prancūzijos revoliucijos buvo kalinama būtent šiame pastate.
Vėliau ji buvo giljotinuota kartu su savo vyru Louisu XVI (Liudviku XVI).
„Mes tikrai nešlovinome šio mirties įrankio – giljotinos“, – pridūrė T. Jolly.
A. Descamps sakė, kad 2024 metų Paryžiaus olimpinių žaidynių užsakymu atlikta apklausų grupės „Harris“ apklausa parodė, kad prancūzai teigiamai vertina atidarymo ceremoniją.
Pasak Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) atstovo spaudai Marko Adamso, amerikiečių transliuotojo NBC teigimu, šis renginys buvo žiūrimiausia olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija nuo 2012 metų Londono olimpinių žaidynių.
Tuo metu Vokietijos transliuotojas ARD pranešė, kad ji buvo žiūrimiausia per pastaruosius 20 metų.
Sekmadienį, antrąją olimpinių žaidynių dieną, visame Paryžiuje vyksiančius renginius stebės apie 700 tūkst. žiūrovų.
