Pasaulio evangelikų aljansas (World Evangelical Alliance, toliau – WEA) buvo įkurtas 1846 m., Londone. Steigiamojoje konferencijoje dalyvavo krikščionys iš 50 Amerikos ir Europos evangelinių bažnyčių. Vėliau ėmė kurtis nacionaliniai aljansai, kurių šiandien jau yra virš 140.
Aljansas yra evangelinį tikėjimą išpažįstančių protestantų sąjunga ir vienas seniausių ekumeninių judėjimų. Jei XIX a. viduryje beveik visi jo dalyviai buvo iš pasaulio šiaurinių šalių, tai XXI a. dauguma iš 600 mln. tikinčiųjų, kuriuos reprezentuoja Aljansas, gyvena Azijoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje.
Pasaulio ir nacionalinių evangelikų aljansų tikslas – tikinčiųjų vienybė ir bendradarbiavimas. Būdamas teologiškai konservatyvių evangelikų (arba evangelikalų) judėjimas, Aljansas pabrėžia Biblijos autoritetą, asmeninį tikėjimą, Jėzaus Kristaus gyvenimo, mirties ir prisikėlimo istoriškumą, misijinės bei evangelizavimo veiklos svarbą.
Tam tikslui rengia maldos savaites, konferencijas, evangelizacijas, remia bendrus evangelinius misijų, žiniasklaidos, socialinio darbo, švietimo bei teologinius projektus, rūpinasi persekiojamais krikščionimis, religinėmis mažumomis ir bendrai žmogaus teisėmis. Aljansas yra ne hierarchinė organizacija, o tik forumas arba krikščionių maldos, diskusijos bei veiklos platforma.
Europos evangelikų aljanso (EEA) regionas vienija 35 nacionalines organizacijas. Lietuvoje Aljansas pradėtas kurti 2002; EEA trumpas tikėjimo išpažinimas kaip veiklos pagrindas buvo išverstas ir sulaukė plataus šalies evangelikų bažnyčių lyderių pritarimo; įvyko nemažai pasitarimų.
Nors dėl įvairių priežasčių iki šiol nebuvo įkurtas Lietuvos evangelikų aljansas, kai kurios organizacijos faktiškai veikia Aljanso pagrindu (pvz., LKSB, GNC, Evangelinis Biblijos institutas). Pastangas įsteigti šalies Aljansą koordinuoja LR evangelinių tikėjimo krikščionių (sekmininkų) sąjungos vyskupas Rimantas Kupstys.
Pernai WEA Generaliniu sekretoriumi buvo išrinktas reformatų teologas iš Bonos (Vokietija) Thomas Schirrmacheris (Tomas Širmamacheris). Prof. dr. Schirrmacheris dėstė įvairiose aukštose mokyklose, pats įsteigė Martino Bucerio seminariją Bonoje ir vadovavo jai iki 2018 m. Išleido apie 100 knygų, tarp jų kelių tomų krikščionišką etiką.
Plataus akiračio teologas įgijo akademinius laipsnius ir kultūros antropologijos bei religijos sociologijos srityse (vienos jo disertacijų pagrindu išleista Hitlers Kriegsreligion, Hitlerio karo religija, 2 t.). Lietuvoje išleista Schirrmacherio Viltis Europai ir tekstų rinkinys Religijos mokslas (abi 2004 m.), išversta nemažai įvairių straipsnių (prizme.lt, lksb.lt). Jau daug metų Schirrmacheris didelį dėmesį skiria krikščionių persekiojimo ir žmogaus teisių klausimams.
Iki rinkimų Schirrmacheris ilgą laiką vadovavo WEA teologijos komisijai, kuri tuo metu dalyvavo pokalbiuose su Pasaulio Bažnyčių Taryba (WCC) bei Vatikanu. Taip pat jis intensyviai prisidėjo prie bendro WEA, WCC ir Vatikano 2011 m. dokumento „Christian Witness in a Multi-Religious World“ (Krikščionių liudijimas daugiareliginiame pasaulyje) parengimo.
Be kitų dalykų, būdamas dar ir dvasininkas (2015 m. konsekruotas vyskupu vienoje reformatų episkopalinėje bažnyčioje, tęsiančioje anglikonų tradiciją, bet nepriklausančioje Anglikonų sąjungai), Schirrmacheris palaiko šiltus santykius ir su dabartiniu Romos vyskupu, popiežiumi Pranciškumi.
Kovo 30 d. Thomas Schirrmacheris atvyko į Vilnių, į pirmąją trumpo WEA delegacijos vizito Baltijos šalyse stotelę. Jį lydėjo žmona Christinė, Bonos universiteto islamo studijų profesorė bei taip pat aktyvi WEA ir Vokietijos aljanso narė, ir dar trys jo komandos WEA darbuotojai. Delegacijos viešnagės programa buvo intensyvi: apsilankymas Seime, susitikimai su Baltarusijos opozicijos atstovais, trumpas vizitas Mykolo Romerio universitete.
Po pietų Schirrmacheris pristatė Aljanso principus susitikime su evangelikų bažnyčių ganytojais ir vadovais. Sekmininkų sąjungos būstinėje Vilniuje, svečius mielai priimant sąjungos vyskupui R. Kupsčiui, bendravo Miesto, laisvųjų krikščionių, evangelikų reformatų, evangelinių bažnyčių (LEBB) bei sekmininkų atstovai. Lietuvos evangelikai turėjo progą iš pirmų lūpų išgirsti apie Aljanso istoriją, įsigilinti į Aljanso veiklos principus bei aptarti tolesnius žingsnius link Lietuvos aljanso įkūrimo.
Aljanso santykiai su katalikybe įvairiose šalyse yra skirtingi. Pavyzdžiui, tokiose katalikų daugumos valstybėse kaip Italija, Ispanija ar Lenkija, nacionaliniai aljansai labiau rūpinasi savo protestantiška tapatybe, o protestantiškose valstybėse kaip Šveicarija ar Vokietija, katalikai kartais net priimami dalyvauti evangelikų aljanso veikloje. WEA visur siekia palaikyti draugiškus ryšius su katalikais.
Todėl ir šios delegacijos vizito metu įvyko susitikimai su vietos Bažnyčios hierarchais. Ryte Schirrmacherį ir kitus savo rezidencijoje priėmė apaštalinis nuncijus arkivyskupas Petaras Rajičius. Po susitikimo su evangelikais WEA delegacija apsilankė dar pas Vilniaus arkivyskupą metropolitą Gintarą Grušą, kur buvo pakviestas ir vyskupas Darius Trijonis.
Globaliame kontekste Vatikanas ir WEA jau kurį laiką aptarinėja bendras žmonijos ir krikščionių problemas. Bet kitaip negu teologiškai liberalios protestantų pasaulinės sąjungos (Pasaulinė liuteronų federacija, Pasaulinė reformatų bažnyčių bendrija) WEA nesiekia užglaistyti konfesinių skirtumų (pvz., nemano, kad tarp katalikų ir evangelikų iš tiesų pasiektas susitarimas dėl nuteisinimo doktrinos, kaip išdėstyta 1999 m. PLF ir Vatikano bendroje deklaracijoje).
Pats Schirrmacheris yra parašęs mokslinę knygą apie atlaidus, kurioje jis pristato tradicinę protestantišką šios katalikų tradicijos kritiką. Tačiau būti įsišaknijus savo konfesijoje visiškai nereiškia negalėjimo bendradarbiauti tam tikrose srityse.
Ir pačiame Aljanse nuo pat pradžių būta labai įvairių evangelikų bendradarbiavimo. Per 175 metus Aljanso evangelikai patys turėjo mokytis (ir išmoko!) išlikti ištikimi savo teologiniam pagrindui bei puoselėti visų tikinčiųjų vienybę.
Tikimės, kad WEA delegacijos vizitas duos postūmį gilinti bendrystę ir čia, Lietuvoje, žinoma, pirmiausiai tarp pačių evangelikų, bet ir tarp Lietuvos protestantų bei kitų konfesijų bažnyčių. Juk gali būti, kad ateityje krikščionių laukia dideli iššūkiai, kurie pareikalaus visų tikinčiųjų bendro sutarimo.
